Kas yra tamsusis internetas ir ar turėčiau juo naudotis?

Tamsusis internetas – tai interneto dalis, sudaryta iš interneto svetainių, kurių IP adresai paslėpti nuo likusio interneto ir kurioms pasiekti reikia specialios programinės įrangos, konfigūracijos arba leidimo.

Priešingai nei paviršinio interneto turinys, tamsiojo interneto svetainės pasiekiamos naudojant specialias programas arba technologijas, kurios dažniausiai paslepia svetainės lankytojo IP adresą. Be specialių įrankių šių svetainių neįmanoma atverti. Visos tamsiojo interneto svetainės slypi tamsiajame tinkle, o beveik visas duomenų srautas – užšifruotas.

Tamsiojo interneto ištakos – tai Iano Clarke’o, Edinburgo universiteto studento, baigiamasis darbas. Iš pradžių jis ketino sukurti decentralizuotą dalijimosi failais programą, tačiau 1999 m. jo projektas tapo „Freenet“ – žodžio laisvės internete – platforma. Jos lankytojai galėjo anonimiškai diskutuoti ir dalytis informacija be valdžios cenzūros.

2000 m., atvėrus viešą prieigą prie „Freenet“, visuomenė prabilo apie anonimiškumą internete, nes iškilo poreikis jį apsaugoti. Paskui buvo sukurtas „Tor“ tinklas, galiausiai tapęs naršykle, suteikiančia paprastesnę prieigą prie tamsiojo interneto.

Tamsioji interneto naršyklė

„Tor“ yra populiariausia tamsiojo interneto naršyklė. Šią naršyklę naudoja dauguma interneto vartotojų, besidominčių tamsiuoju internetu, tad jos pavadinimas neretai siejamas su tamsiuoju internetu. Tačiau kaip veikia ši naršyklė?

„Tor“ naršyklę sukūrė JAV vyriausybė, kad jos karinės organizacijos galėtų anonimiškai keistis informacija ir siųsti pranešimus. Šios naršyklės pavadinimas kilęs iš metodo, kurį kariuomenė taiko šifruoti pranešimus. „Tor“ apgaubia duomenis keliais šifruotės sluoksniais, it svogūnas, ir siunčia juos tinklu „The Onion Router“. Kiekvienas maršrutizatorius, kuriuo perduodami duomenys, pašalina vieną šifruotės sluoksnį ir siunčia iš dalies iššifruotą pranešimą į kitą paskirties vietą. Procesas kartojamas, kol pranešimas pasiekia galutinę paskirties vietą. Šis metodas užtikrina tamsiojo tinklo operacijų anonimiškumą, tačiau smarkiai sulėtina greitį.

Tamsiojo interneto paieškos variklis

Tamsiajame internete naršyti sudėtinga, nes jo turinys neindeksuojamas. Priešingai nei paviršinio interneto, tamsiojo interneto turinio nerasite naudodami „Google“ ar „Bing“ – jums reikės tamsiojo interneto paieškos variklių.

Tamsiojo interneto paieškos varikliai sukurti veikti su „Tor“ naršykle. Jie veikia panašiai kaip įprasti paieškos varikliai ir padeda rasti svetaines ir puslapius. Tik nemanykite, kad lengvai gausite daugybę rezultatų, kaip naršydami su „Google“. Tikėtina, kad tamsiojo interneto paieškos varikliai aptiks nedaug lankomiausių tamsiojo interneto svetainių, be to, ne visi paieškos varikliai apsaugos jūsų duomenis.

Tamsiojo interneto svetainės

Jei svetainių neįmanoma pasiekti įprastomis naršyklėmis ir paieškos varikliais, jos yra tamsiajame internete. Neretai manoma, kad visos tamsiojo interneto svetainės yra pavojingos, kad jose užsiimama nusikalstama veika, tačiau tai netiesa.

Terminai „tamsusis internetas“ ir „gilusis internetas“ dažnai klaidingai vartojami sinonimiškai. Juos nesunku supainioti dėl panašių apibrėžčių. Tačiau, nepaisant kai kurių panašumų, tai yra dvi skirtingos interneto sritys.

Gilusis internetas – tai interneto turinys, kuris nepasiekiamas paviršiniame internete, pavyzdžiui, puslapiai, kurių neindeksuoja standartiniai paieškos varikliai, tokie kaip „Bing“ ar „Google“. Jei ieškosite giliojo interneto turinio naudodami „Google“, negausite jokių rezultatų. Didžioji dalis giliojo interneto informacijos nėra įdomi, ją sudaro slaptažodžiais apsaugoti duomenys arba tokie, už kurių peržiūrą imamas mokestis. Kai kurie paieškos varikliai, pavyzdžiui, „Dogpile“, parodys jums giliosios paieškos internete rezultatus, tačiau daugumą tokių paieškos variklių jau įsigijo didelės įmonės ir juos išjungė.

Tamsusis internetas yra giliojo interneto dalis. Tamsiojo interneto svetainių neindeksuoja paviršinio žiniatinklio paieškos sistemos, nes šioms svetainėms pasiekti reikia specialių įrankių.

Tamsiajame internete yra visko. Nors jį naudoti nėra nelegalu, jis gali būti naudojamas neteisėtiems tikslams. Jei norite daugiau sužinoti apie tai, ką galite rasti tamsiajame tinkle, peržvelkite mūsų atliktą tyrimą. Jo išvadose taip pat sužinosite, už kiek parduodami vogti duomenys.

Tamsiajame internete galima rasti:

• svetainių su moksliniais straipsniais, kuriais galima naudotis nemokamai;
• nepriklausomų, su politinėmis partijomis nesusijusių naujienų tinklų;
• forumų, kuriuose diskutuojama apie viską nuo aiškiaregystės iki NSO;
• internetinių bibliotekų, kuriose gausu knygų ir komiksų.

Deja, užšifruotos veiklos internete galimybė atveria kelią neteisėtai veikai. Štai keletas pavyzdžių, kuo nusikaltėliai užsiima tamsiajame internete:

• pokalbiai ir medžiaga, susijusi su nelegalia veikla;
• prekyba narkotikais ir kitomis draudžiamomis medžiagomis;
• prekyba ginklais;
• prekyba vogta finansine ir kredito kortelių informacija;
• neteisėtų paslaugų pasiūla.

Taigi, ar tamsusis internetas yra neteisėtas? Daugumoje šalių – ne. Tamsųjį internetą galima naudoti teisėtais arba neteisėtais tikslais, visai kaip įprastą internetą – viskas priklauso nuo to, kas juo naudojasi ir ko siekia.

Tamsiajame internete slypi įvairios grėsmės ir vykdoma neteisėta veikla, pelniusi jam pavojingiausios interneto dalies vardą.

Kenkėjiška programinė įranga

• Išpirkos reikalaujanti programinė įranga. Naudodamiesi tamsiuoju internetu rizikuojate užkrėsti savo įrenginius kenkėjiškomis programomis, nes sunku patikrinti, ar tamsiojo interneto svetainės yra saugios, ar ne. Jei nebūsite atsargūs, galite užsikrėsti išpirkos reikalaujančia programine įranga ir netekti prieigos prie savo įrenginio.
• „Botnetai“. Tai kenkėjiška programine įranga užkrėstų įrenginių tinklai, naudojami vykdyti „DDoS“ atakas. Tamsiajame internete veikia nemažai įsilaužėlių, siūlančių savo „botnetų“ paslaugas įvairiomis kainomis.
• Sukčiai. Tamsusis internetas nereglamentuojamas, todėl sunku patikrinti jo svetainių autentiškumą. Tai padidina tikimybę patekti sukčiams į rankas. Rizikuojate apsilankyti netikrame puslapyje, sukurtame taip, kad būtų panašus į jūsų norimą pasiekti puslapį. Jame galite netyčia spustelėję nuorodą atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą.

Netinkamas turinys

• Įsilaužėliai ir jų teikiamos paslaugos. Tamsiajame internete įsilaužėliai ir kibernetiniai nusikaltėliai buriasi į grupes ir bendrauja. Tai jie daro forumuose ir skelbimų portaluose. Jie taip pat siūlo savo paslaugas, pavyzdžiui, už mokestį kriptovaliuta įsilaužti į svetimą įrenginį ar sistemą.
• Nelegali pornografija. Turbūt pagrindinė tamsiojo interneto blogos reputacijos priežastis yra tai, kad jame gausu nelegalaus pornografinio turinio. Teisėsaugai sunku susekti nusikaltėlius, kurie šį turinį skelbia.
• Terorizmas. Teroristų grupės neretai naudoja tamsųjį internetą komunikuodamos ir planuodamos išpuolius. Jų veiklai būtinas slaptumas, todėl jie vengia paviršinio interneto, kuriame lengviau juos susekti.

Kiti pavojai

• Duomenų vagystės. Kai įsilaužėliai pavagia privačius duomenis pažeidę duomenų bazę ar įvykdę kibernetinę ataką, jie parduoda pavogtą informaciją tamsiajame internete kitiems sukčiams.
• Prekyba draudžiamomis medžiagomis. Tamsiajame internete dažnai prekiaujama narkotinėmis ir kitomis nelegaliomis medžiagomis.
• Nelegalių failų platinimas. Tamsiajame internete dalijamasi piratine programine įranga, filmais ir kitais failais.

Naudodamiesi tamsiuoju internetu smarkiai rizikuojate. Ir jo naudotojų, ir svetainių savininkų tapatybė slepiama, todėl nėra jokios atskaitomybės. Jei nukentėsite nuo tamsiojo interneto naudotojo arba apsilankę iš pažiūros patikimoje svetainėje, niekas negalės jums padėti. Kita vertus, tamsiuoju tinklu naudojasi informatoriai, žurnalistai ir disidentai, kad išvengtų priešiškai nusiteikusių vyriausybių ar kitų organizacijų sekimo.

Jūsų saugumas tamsiajame internete priklauso nuo to, kokiu tikslu jame lankotės ir ar gerai išmanote technologijas. Tačiau mes rekomenduojame jo vengti. Jei norite būti saugesni internete, išbandykite virtualų privatų tinklą (VPN). Jei nerimaujate dėl savo privatumo ir duomenų srauto pažeidžiamumo, atsisiųskite „NordVPN“ programėlę ir galėsite būti ramūs dėl savo saugumo.

Lankytis giliajame internete yra visiškai legalu. Be jo būtų sunku naudotis paviršiniu internetu. Elektroninio pašto dėžutės ir paskyrų valdymo puslapiai priklauso giliajam internetui. Likusi giliojo interneto dalis tėra nereikšmingi foniniai duomenys.

Naršyti tamsiajame internete irgi legalu. Juk jis skirtas anonimiškumui užtikrinti, o tai daugelyje šalių yra teisėta. Tačiau dėl jame vykdomos nelegalios veikos tamsusis tinklas yra pelnęs prastą vardą, todėl verčiau jo vengti.

Nerekomenduojame naudotis tamsiuoju internetu, nebent tai būtina. Ši interneto sritis yra pavojinga.

Prieigai prie tamsiojo interneto reikia specialios naršyklės. Populiariausia naršyklė jo turiniui atverti yra „Tor“. Ji veikia kaip įprasta interneto naršyklė, tačiau keliskart užšifruoja duomenis, todėl veikia daug lėčiau. Jei norite ką nors surasti tamsiajame tinkle, jums taip pat reikės atitinkamo paieškos variklio, tokio kaip „DuckDuckGo“. Tai yra vienas pagrindinių tamsiojo tinklo paieškos variklių, nes indeksuoja „.onion“ svetaines („.onion“ yra „Tor“ svetainių domenų vardų galūnė). Priešingu atveju galėsite pasiekti tik tas svetaines, kurių tikslius adresus jau žinote.

Atminkite, kad nuo 2008 m., kai „Tor“ naršyklė tapo prieinama visiems, tamsiajame internete pastebimai išaugo nusikalstamos veikos atvejų skaičius. Tai ir lėmė neigiamą „Tor“ tinklo ir viso tamsiojo interneto reputaciją.

Žmonės naršo tamsiajame internete dėl įvairiausių priežasčių. „NordVPN“ atlikto tyrimo duomenimis, 49 % visų „Google“ paieškos užklausų apie tamsųjį internetą yra būdų į jį patekti paieškos, o 50,2 % paieškų autorių tiesiog nori sužinoti, kas yra tamsusis internetas.

Vos 0,5 % užklausų (apie 700 per mėnesį) yra bandymai patikrinti, ar paieškos autoriaus asmens duomenys nebuvo pavogti ir parduoti. Didžioji dalis šių užklausų pateikiamos JAV. Tik 0,3 % užklausų, pateikiamų JK ir JAV, yra bandymai įsigyti neteisėtų medžiagų.

Pusė užklausų apie tamsųjį internetą autorių iš JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės nori sužinoti, kas yra tamsusis internetas. Indijoje tokių smalsuolių yra dar daugiau, net 64,6 proc. Na, o Brazilijoje 74,5 % užklausų autorių siekia sužinoti, kaip patekti į tamsųjį internetą.

Naudotis tamsiuoju internetu yra tas pats, kaip maudytis jūroje apsuptam ryklių ir turint atvirą žaizdą. Veikla tamsiajame internete nėra prižiūrima, todėl niekada nežinai, ką ten sutiksi. Įsigyti ką nors tamsiajame tinkle irgi pavojinga, nes niekas negarantuoja sandorio sėkmės – ten neprekiauja žinomos, patikimos įmonės, negalioja paslaugų teikimo sąlygos, o pardavėjas gali tiesiog neatsiųsti jums prekės, už kurią sumokėjote, ir jūs negalėsite nieko dėl to padaryti.

Tačiau yra geresnis būdas apsaugoti savo privatumą nei tamsusis internetas – tiesiog atsisiųskite VPN. VPN padės jums išvengti stebėjimo, kurį neretai vykdo valstybinės institucijos ir privačios įmonės. Yra ir dar vienas patikimo VPN privalumas – jis nesulėtina naršymo greičio.

Su „NordVPN“ galėsite naršyti internete privačiai, be jokio pavojaus ar nepatogumų, kokius keltų tamsusis tinklas. Tereikia užsiprenumeruoti šią paslaugą. „NordVPN“ programėlėje taip pat veikia tamsiojo interneto stebėjimo funkcija „Dark Web Monitor“, siunčianti įspėjimus, jei jūsų asmens duomenys atsiduria tamsiajame internete.

Dar viena „NordVPN“ funkcija, „Threat Protection“, padeda išvengti pavojingų svetainių, kuriose galima užsikrėsti kenkėjiškomis programomis, ir blokuoja sekimo programas bei įkyrias reklamas.