Jūsų IP: nežinomas · Jūsų statusas: ApsaugotasNeapsaugotasnežinomas

Ar jus gali sekti, jei naudojatės VPN?

Su VPN jūsų interneto duomenų srautas ir IP adresas negali būti sekami. Bet ar VPN gali garantuoti jūsų skaitmeninį privatumą? Ar kas nors vis dar gali paslapčia peržiūrėti jūsų naršymo istoriją? Daug kas priklauso nuo jūsų veiklos internete ir nuo to, kiek patikimas yra jūsų naudojamas VPN.

Ilma Vienažindytė

Ilma Vienažindytė

Ar jus gali sekti, jei naudojatės VPN?

Ką gali paslėpti VPN?

Kai prisijungiate prie VPN (virtualaus privataus tinklo) serverio, jūsų IP adresas pasikeičia, o duomenų srautas jūsų įrenginyje užšifruojamas. Pasikeitus IP adresui, pasikeičia ir su jumis susieta vietovė. Jei būdami Australijoje prisijungsite prie VPN serverio JAV, naršysite su amerikietišku IP adresu. Tuo tarpu šifravimo proceso metu informacija taip supainiojama, kad tampa visiškai neįskaitoma tiems, kurie norėtų tai padaryti. Su patikimu VPN jūsų veikla internete smalsuoliams pasidarys neįskaitoma.

Tačiau tai dar nereiškia, kad internete esate visiškai nesusekamas. Interneto paslaugų tiekėjai, tinklapiai ir net vyriausybės gali nustatyti, ar naudojatės VPN. Vargu, ar jie žinos, ką tiksliai veikiate internete, bet aptikti patį VPN jiems sunku nebus.

Taigi, kaip galima aptikti VPN?

Kas gali mane sekti internete?

Internete jus sekti gali:

  • Interneto paslaugų tiekėjas. Jis gali ne tik stebėti, ką veikiate internete, bet ir riboti jūsų srautą. Tačiau VPN paslepia jūsų IP adresą, užšifruoja srautą ir saugo jūsų privatumą internete.
  • Valstybinės agentūros ir kitos panašios įstaigos. Norėdami gauti informacijos apie jus, jie gali kreiptis į jūsų interneto paslaugų tiekėją arba naudoti savo stebėjimo būdus.
  • Elektroniniai nusikaltėliai. Jie gali jus susekti ir pavogti duomenis perimdami jūsų srautą per viešąjį bevielį internetą. Tačiau VPN jus nuo to apsaugo, nes visi duomenys užšifruojami. Tad net jeigu bevielis internetas, prie kurio jungiatės, bus nesaugus, jūsų duomenys bus apsaugoti.

Štai keletas pavyzdžių, kaip galite būti sekami internete net ir naudodamiesi VPN paslauga:

  • Slapukai. Tinklapiai dažnai naudoja slapukus, kurie padeda optimizuoti jūsų naršymą. Slapukas – tai nedidelė teksto rinkmena, kurią tinklapis išsaugo jūsų įrenginyje arba naršyklėje, kai jame apsilankote. Tai daroma tam, kad tinklapis galėtų sekti jūsų užklausas – būtent slapukų dėka jūsų internetinis pirkinių krepšelis nėra išvalomas kaskart jums atnaujinus puslapį. Trečiųjų šalių slapukai dažniausiai naudojami jus identifikuoti ir sekti skirtingose platformose. Tačiau yra daugybė būdų juos blokuoti.
  • Naršyklės identifikavimas. Jūsų naudojama naršyklė gali suteikti apie jus visai nemažai informacijos: kokius plėtinius naudojate, kokia jūsų ekrano skiriamoji geba, kokią operacinę sistemą naudojate. Šio tipo duomenys gali sudaryti unikalų identifikatorių, tačiau jie neatskleis jūsų asmeninės informacijos.
  • Kenkėjiškos arba šnipinėjimo programos. Jei atsitiktinai atsisiųsite kenkėjišką programą, ji gali sekti jūsų veiklą internete ir pavogti jautrią informaciją tiesiai iš jūsų įrenginio. Šnipinėjimo programą į jūsų įrenginį taip pat gali įdiegti kas nors, kuo jūs pasitikite.
  • Duomenis renkantys tinklapiai ir paslaugos. Daugelis mūsų naudojamų paslaugų vienokiu ar kitokiu būdu renka mūsų duomenis ir seka mūsų veiklą internete. Socialinių tinklų ir paieškos tinklalapiai, tokie kaip „Google” ar „Facebook”, surenka daugybę informacijos apie mūsų vartojimo ir internetinius įpročius.

Ar jus gali sekti, jei naudojatės VPN?

Ne, su VPN jūsų interneto duomenų srautas ir IP adresas sekami būti negali. Tai įmanoma tik tokiu atveju, jei naudojatės prasta VPN paslauga. Tuo tarpu aukščiausios kokybės VPN užkoduoja jūsų informaciją ir paslepia IP adresą, persiųsdamas jūsų internetinę veiklą per VPN serverį. Net jei kas nors bandys jus susekti, viskas, ką jie matys, bus VPN serverio IP adresas ir neįskaitomas simbolių kratinys.

Ar jus gali sekti jums naudojantis nemokamu VPN?

Kad nemokami VPN veiktų, jiems visgi reikia kažkaip užsidirbti pinigų. O tai jie daro pardavinėdami jūsų duomenis trečiosioms šalims. Kai kurie nemokami VPN stebi ir įrašinėja bendrą jūsų prisijungimų informaciją: jūsų IP adresą, puslapio, kurį bandote aplankyti, IP adresą, prisijungimo laiką ir perduotų duomenų kiekį. Kaip turbūt suprantate, atsekus tokią informaciją, nesunku išsiaiškinti, kuo užsiimate internete. Taigi, nebelieka jokio privatumo, o naudojimasis VPN paslauga tampa visiškai beprasmis.

Ar interneto paslaugų tiekėjai gali nustatyti VPN naudojimą?

Ar mano interneto tiekėjas gali matyti VPN? Naudojantis VPN, tiekėjas tegali matyti tai, kad į serverį keliauja užšifruoti duomenys. Tačiau jūsų srauto turinio (arba kur ir iš kur jis keliauja) jis nemato. Jums naudojantis VPN, jūsų interneto tiekėjas negalės matyti, kokiuose tinklalapiuose lankotės bei kokia veikla užsiimate internete.

Ar jus gali sekti, jei jums naudojantis VPN, jis atsijungia?

Jei VPN atsijungia, jūsų duomenys vėl tampa matomi. Jūsų interneto tiekėjas galės stebėti, ką veikiate internete, taip pat matys, kokiuose tinklalapiuose lankotės. Vis dėlto, geriausi VPN turi avarinio sustabdymo (kill-switch) jungiklio funkciją, kuri iškart atjungia visus jūsų įrenginius nuo interneto, vos tik pastebimi ryšio su VPN trikdžiai.

Kai kurie VPN gali visai netyčia atskleisti jūsų tikrąjį IP adresą per duomenų vardų sistemos (DNS) užklausų nutekėjimus. „NordVPN“ yra apsaugotas nuo DNS užklausų nutekėjimų, nes naudoja tik savo DNS serverius.

Jus taip pat gali sekti, jei naudojatės nemokamu VPN. Jei VPN paslauga yra nemokama, labai tikėtina, kad VPN tiekėjas įrašinėja jūsų veiklą internete ir parduoda šią vertingą informaciją trečiosioms šalims.

Ar jums naudojantis VPN jus gali sekti vyriausybė?

Kaip jau buvo minėta prieš tai, vyriausybės gali nustatyti, ar naudojatės VPN paslaugomis. Pavyzdžiui, vadinamoji „Didžioji Kinijos ugniasienė” naudoja DPI analizę ir kitus būdus tam, kad atpažintų ir užblokuotų VPN srautą. Laimė, „NordVPN” užmaskuoti serveriai padeda apeiti kai kuriuos iš šių VPN aptikimo būdų – tai labai pravers, jei jungsitės iš regiono, kuriame taikoma griežta cenzūra. VPN ryšys bus paslėptas ir atrodys kaip įprastas interneto srautas.

Bet ar gali VPN slepiamas srautas būti stebimas? Viskas priklauso nuo VPN tiekėjo. Jei jis taiko klientų duomenų neregistravimo politiką, net tuo atveju, jei į jį kreiptųsi vyriausybės atstovai, prašydami perduoti jūsų veiklos internete duomenis, paslaugos tiekėjas to padaryti negalėtų, nes tokios informacijos paprasčiausiai neturėtų.

Kai kurie VPN tiekėjai sutinka įdiegti „atsargines duris” vyriausybės atstovams, kad jų agentūros galėtų stebėti vartotojų srautą. Pavyzdžiui, vyriausybės patvirtintiems VPN tiekėjams leidžiama teikti savo paslaugas Kinijoje. Tačiau, turint omenyje šios šalies polinkį kontroliuoti visą komunikaciją internete, labai tikėtina, kad „legalus” VPN Kinijoje ir turės tas „atsargines duris”.

Ar mane gali sekti „Google“, jei naudoju VPN?

Tai priklauso nuo jūsų veiksmų. Jei naršote prisijungę prie „Google“ paskyros, „Google“ gali sekti jūsų veiklą internete. Nors VPN ir pakeičia jūsų virtualią buvimo vietą ir sudaro įspūdį, kad prie tinklalapių jungiatės iš kito regiono, „Google” vis tiek gali nustatyti, kad tai esate jūs.

Tarkime, kad prisijungėte prie savo paskyros, naudodamiesi VPN paslauga. Einate į „YouTube” ir ten žiūrite vaizdo įrašus apie mielus šuniukus. Kitą kartą nuėjus į šį tinklalapį, nors ir nebūsite prisijungę prie VPN, tinklalapis vis tiek jums gali rekomenduoti naujus įrašus su šuniukais.

Yra dar ir kitų būdų, kaip „Google” gali jus sekti internete. Pavyzdžiui slapukai ir naršyklės identifikavimas taip pat padeda susieti jūsų veiklą internete su jūsų paskyra. Bet tokį sekimą galite sumažinti naudodamiesi privačiomis naršyklėmis ir blokuodami slapukus.

Ar man naudojantis VPN, mane gali mane sekti darbdavys?

Tai daugiausia priklauso nuo to, kokį VPN naudojate. Verslui skirtų VPN funkcija yra visai kitokia nei komercinių VPN. Jei esate prisijungęs prie verslui skirto VPN, prie kurio jums prieigą suteikė darbdavys, didelė tikimybė, kad jis gali jus stebėti. Dauguma verslui skirtų VPN įrašinėja darbuotojų veiksmus internete ir neužtikrina jokio privatumo prieš darbdavį.

Bet, tarkime, kad naudojatės komerciniu VPN. Jei jūsų darbovietė stebi darbuotojų veiklą internete, labai tikėtina, kad VPN bus aptiktas. Tačiau tam, kad darbdavys galėtų matyti, ką veikiate internete, jam į jūsų įrenginį reikėtų įdiegti stebėjimo įrangą. Pavyzdžiui, jei įmonė į jūsų įrenginį yra įdiegusi klavišų paspaudimų registravimo programą, VPN nuo jūsų darbdavio nenuslėps, kokią informaciją įvedate savo klaviatūra.

Kokį VPN pasirinkti, kad išvengtumėte sekimo

Nors paprastai VPN apsaugo jus nuo sekimo, jo tiekėją reikėtų rinktis itin atidžiai. Rekomenduojame nė nesvarstyti galimybės naudotis nemokamomis VPN paslaugomis, nes jos gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Problema tame, kad, tokie VPN tiekėjai pelną gauna rinkdami ir parduodami jūsų duomenis trečiosioms šalims arba užversdami jus reklamomis. Be to, jų funkcionalumas irgi gali būti gana ribotas.

Štai keletas kitų aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis VPN tiekėją:

  • Užmaskuotų serverių funkcija. Ši funkcija paslepia patį faktą, kad naudojatės VPN, tad niekas, pastebėjęs, kad esate prisijungęs prie VPN, negalės užblokuoti jūsų prisijungimo. Tai ypač naudinga vietovėse, kur jungimasis per VPN serverius ribojamas;
  • Avarinio sustabdymo (kill-switch) funkcija. Ši funkcija sustabdo jūsų prisijungimą prie interneto, jei nustoja veikti VPN. Taip pasirūpinama, kad jūsų veikla internete nebūtų netyčia atskleista;
  • Stiprūs šifrai. Įsitikinkite, kad VPN tiekėjas naudoja pačius naujausius šifravimo protokolus, kuriuose nėra „atsarginių durų“ ir pažeidžiamų vietų.
  • DNS užklausų nutekėjimo apsauga. Įsitikinkite, kad VPN siunčia jūsų DNS užklausas per saugų VPN tunelį, kuris užtikrina nuolatinį jų privatumą.

Daugiau apie „NordVPN“ saugumo funkcijas skaitykite čia.

Kaip atskirti, kad kažkas naudojasi VPN?

Žinant, ko ieškote, labai lengva nustatyti, ar kažkas naudojasi VPN. VPN visą vartotojo srautą nukreipia per vieną VPN serverio, prie kurio vartotojas prisijungęs, IP adresą.

Nenaudojant VPN, iš srauto matysite, kad jis nukreipiamas per skirtingus IP adresus, priklausomai nuo skirtingų tinklalapių, kuriuose lankosi vartotojas. Jų VPN priskirtas IP adresas taip pat skirsis nuo tikrojo IP adreso, kurį galite patikrinti pagal žinomus VPN IP adresus.

Bet šį faktą galima nuslėpti, naudojant užmaskuotų serverių funkciją, kuri paslepia VPN metaduomenis. Tokiu atveju niekas nebegalės nustatyti, kad naudojatės VPN.

Kaip atlikti paprastą VPN aptikimo testą

Atlikti paprastą VPN aptikimo testą galima palyginus savo IP adresą su tuo, kurį jums suteikė jūsų naudojamas VPN. Štai, kaip tą padaryti:

1. Užsirašykite savo tikrąjį IP adresą, kurį jums iškart parodys mūsų IP patikrinimo įrankis;

2. Įsijunkite VPN;

3. Peržiūrėkite savo IP adresą naudodamiesi mūsų IP patikrinimo įrankiu. Pamatysite kitą IP adresą ir šalį, prie kurios prisijungęs jūsų VPN.

Prisijunkite prie „NordVPN“ ir jums daugiau niekada neteks nerimauti dėl savo IP adreso nutekėjimo. O be to, „Dark Web Monitor“ funkcija įspės jus, jei prisijungimo informacija, susieta su jūsų elektroniniu paštu, atsiras tamsiajame internete.

Kaip gali būti pastebėtas jūsų VPN?

Geriausi VPN paslaugų tiekėjai užtikrina, kad jūsų nepavyks identifikuoti per IP adresą. Tačiau yra būdų nustatyti VPN srautą:

  • VPN IP adresas. VPN serverių adresus nėra sunku atpažinti – netgi yra sukurtos specialios duomenų bazės, skirtos aptikti VPN. Taip nustatoma, ar IP adresas priklauso tam tikram tiekėjui. Kai bandote įeiti į tinklapį su įjungtu VPN, tinklapis gali nustatyti, kad naudojatės VPN, matydamas jūsų IP adresą. Tačiau tai nereiškia, kad jis gebės identifikuoti asmenį, kuris naudojasi šiuo IP adresu. Tiesiog bus žinoma, kad vartotojas naudojasi VPN.
  • Prievado numeris. Kai kurie VPN protokolai ryšiui užmegzti naudoja specifinius prievadų numerius. Pavyzdžiui, „OpenVPN” (UDP) dažniausiai naudoja prievado numerį 1194, o „OpenVPN” (TCP) dažniausiai naudoja prievado numerį 443. Taigi, prievado numeris gali išduoti, kokio tipo VPN jungtimi naudojatės.
  • Duomenų srauto turinio analizė (DPI). DPI – tai procesas, kurio metu tikrinama kiekvieno praeinančio duomenų paketo struktūra. Šis procesas turi ir labai naudingų pritaikymo galimybių, tokių kaip brukalų ir kenkėjiškų programų blokavimas. Tačiau jis taip pat gali būti naudojamas VPN srautui identifikuoti. Būtent šį įrankį naudoja Kinijos vyriausybė VPN paslaugoms blokuoti.

Kaip būti nesusekamu?

Išlaikyti visišką privatumą internete nėra lengva. Tačiau sumažinti savo paliekamą skaitmeninį pėdsaką padeda šie būdai:

  • Būkite atsargūs skelbdami įrašus internete. Informacija, kurią atskleidžiate apie save, gali tapti aukso kasykla šniukštinėtojams;
  • „Google” pakeiskite didesnį privatumą užtikrinančiais paieškos įrankiais;
  • Naudokitės privačiomis naršyklėmis;
  • Naudokitės VPN paslaugomis.

Iš esmės, jei kažkas bus žūtbūt nusiteikęs sekti jūsų veiklą internete, prireiks daug atsargumo ir kruopštumo apsaugoti savo privatumą. Jei teisingai pasirinksite VPN, jūsų duomenys gali būti apsaugoti nuo interneto paslaugų tiekėjų, nusikaltėlių ir vyriausybės stebėjimo. „NordVPN” turi daugybę funkcijų, kurios užtikrins jūsų saugumą internete, kad ir kokį įrenginį naudotumėte.

Sužinokite, kodėl „NordVPN” yra vienas geriausių VPN rinkoje. Išbandykite šią paslaugą su 30 dienų pinigų grąžinimo garantija.

Saugokite savo privatumą internete ir būkite saugūs su „NordVPN”.


Ilma Vienažindytė
Ilma Vienažindytė Ilma Vienažindytė
success Patikrintas autorius
Ilma Vienažindytė yra turinio kūrėja, jaučianti aistrą technologijoms ir saugumui internete. Ji ne tik koncentruojasi į technologijas, bet ir specializuojasi kibernetinio saugumo įžvalgų pristatymo naujose rinkose srityje.