Ar jus gali sekti, jei naudojate VPN?

Kai prisijungiate prie virtualaus privataus tinklo (VPN) serverio, jūsų IP adresas pakeičiamas, o internetinių duomenų srautas užšifruojamas. Pasikeitus IP adresui, pasikeičia ir su jumis siejama vietovė. Jei būdami Australijoje prisijungsite prie JAV esančio VPN serverio, naršysite su amerikietišku IP adresu. Na o šifravimo proceso metu informacija taip supainiojama, kad tampa visiškai neįskaitoma tiems, kurie norėtų tai padaryti. Patikimas VPN apsaugo jūsų veikla internete nuo smalsių akių.

Tačiau tai nereiškia, kad jūsų neįmanoma susekti. Interneto paslaugų tiekėjai, tinklalapiai ir net vyriausybės gali nustatyti, ar naudojate VPN. Vargu ar jiem sužinos, ką tiksliai veikiate internete, tačiau išsiaiškinti, kad naudojate VPN, jiems nebus sunku.

Taigi, kaip aptinkama, kad naudojate VPN?

Internete jus gali sekti:

• Interneto paslaugų tiekėjas. Jis gali ne tik stebėti, ką veikiate internete, bet ir riboti jūsų duomenų srautą. Tačiau VPN saugo jūsų privatumą paslėpdamas jūsų IP adresą ir užšifruodamas duomenų srautą.
• Valstybinės agentūros ir panašios įstaigos. Norėdamos gauti informacijos apie jus, jos gali kreiptis į interneto paslaugų tiekėją arba naudoti savo stebėjimo priemones.
• Internetiniai nusikaltėliai. Jie gali jus susekti ir pavogti duomenis perimdami jūsų duomenų srautą per viešąjį bevielį internetą. Tačiau VPN jus nuo to apsaugo, užšifruodamas jūsų duomenis. Net jei prisijungėte prie nesaugaus bevielio interneto, jūsų duomenys išliks saugūs.

Štai keletas pavyzdžių, kaip jus gali sekti internete, net jei naudojate VPN:

• Slapukai. Tinklalapiai dažnai naudoja naršymą optimizuojančius slapukus. Slapukai – tai nedidelės teksto rinkmenos, kurias tinklalapis išsaugo jūsų įrenginyje arba naršyklėje, kai jame apsilankote. Tai daroma, kad tinklalapis galėtų sekti jūsų užklausas – būtent slapukų dėka jūsų internetinis pirkinių krepšelis neišvalomas kas kartą, kai atnaujinate puslapį. Trečiųjų šalių slapukai dažniausiai naudojami jus identifikuoti ir sekti skirtingose platformose. Tačiau yra daugybė būdų juos užblokuoti.
• Naršyklės identifikavimas. Naršyklė gali suteikti nemažai informacijos apie jus: kokius plėtinius naudojate, kokia jūsų ekrano skiriamoji geba ir kokią operacinę sistemą naudojate. Šio tipo duomenys sudaro unikalų identifikatorių, tačiau neatskleidžia jūsų asmeninės informacijos.
• Kenkėjiškos ir šnipinėjimo programos. Jei netyčia atsisiųsite kenkėjišką programą, ji gali sekti jūsų veiklą internete ir pavogti jūsų asmens duomenis tiesiai iš jūsų įrenginio. Šnipinėjimo programą į jūsų įrenginį taip pat gali įdiegti asmenys, turintys prieigą prie jo.
• Duomenis renkantys tinklapiai ir platformos. Daugelis tinklalapių ir paslaugų platformų renka jūsų duomenis ir seka jūsų veiksmus internete. Socialinių tinklų ir paieškos tinklalapiai, tokie kaip „Google“ ir „Facebook“, surenka daugybę informacijos apie jūsų vartojimo ir internetinius įpročius.

Ne, jei naudojate VPN, jūsų interneto duomenų srautas ir IP adresas negali būti sekami. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei naudojatės prasta VPN paslauga. Tačiau aukščiausios kokybės VPN užkoduoja jūsų informaciją ir paslepia IP adresą, siųsdamas jūsų duomenų srautą per VPN serverį. Net jei kas nors bandys jus sekti, matys tik VPN serverio IP adresą ir nesuprantamą simbolių kratinį.

Kad nemokami VPN veiktų, jiems reikia kaip nors užsidirbti pinigų, ir jie tai daro pardavinėdami jūsų duomenis trečiosioms šalims. Kai kurie nemokami VPN stebi ir įrašinėja bendrą jūsų prisijungimų informaciją: IP adresą, lankomo tinklalapio IP adresą, prisijungimo laiką ir perduotų duomenų kiekį. Kaip turbūt suprantate, žinant šią informaciją nesunku išsiaiškinti, ką veikiate internete. Tokiu atveju nelieka jokio privatumo, o VPN paslauga netenka prasmės.

Ar jūsų interneto tiekėjas žino, kad naudojate VPN? Jums prisijungus prie VPN, interneto tiekėjas mato tik tai, kad į serverį keliauja užšifruoti duomenys. Tačiau jūsų srauto turinio (taip pat kur ir iš kur jis keliauja) jis nemato. Kai naudojate VPN, jūsų interneto tiekėjas nežino, kokiuose tinklalapiuose lankotės ir ką veikiate internete.

Jei VPN ryšys nutrūksta, jūsų duomenys vėl tampa matomi. Tokiu atveju jūsų interneto tiekėjas gali stebėti jūsų veiklą internete ir sužinoti, kokiose svetainėse lankotės. Tačiau geriausios VPN paslaugos turi avarinio sustabdymo („Kill-Switch“) funkciją, kuri iškart atjungia visus jūsų įrenginius nuo interneto, vos tik prasideda VPN ryšio trikdžiai.

Kai kurie VPN gali netyčia atskleisti jūsų tikrąjį IP adresą nutekėjus duomenų vardų sistemos (DNS) užklausoms. „NordVPN“ yra apsaugotas nuo DNS užklausų nutekėjimo, nes naudoja tik savo DNS serverius.

Jus taip pat gali sekti, jei naudojatės nemokamu VPN. Jei VPN paslauga yra nemokama, labai tikėtina, kad VPN tiekėjas įrašinėja jūsų veiklą internete ir parduoda šią vertingą informaciją trečiosioms šalims.

Kaip minėjome, vyriausybės gali sužinoti, ar naudojatės VPN paslaugomis. Pavyzdžiui, vadinamoji „Didžioji Kinijos ugniasienė“ naudoja DPI analizę ir kitus metodus VPN srautui aptikti ir užblokuoti. Laimei, „NordVPN“ užmaskuoti serveriai padeda apeiti kai kuriuos iš šių VPN aptikimo būdų – tai labai pravers, jei norėsite prisijungti prie VPN viešėdami regione, kuriame taikoma griežta cenzūra. VPN ryšys bus paslėptas ir atrodys kaip įprastas interneto srautas.

Bet ar galima stebėti VPN slepiamą srautą? Viskas priklauso nuo VPN tiekėjo. Jei jis taiko klientų duomenų neregistravimo politiką, net tuo atveju, jei į jį kreiptųsi vyriausybės atstovai, prašydami perduoti jūsų veiklos internete duomenis, paslaugos tiekėjas negalėtų to padaryti, nes šios informacijos paprasčiausiai neturėtų.

Kai kurie VPN tiekėjai sutinka įdiegti „atsargines duris“ vyriausybės atstovams, kad šie turėtų galimybę stebėti vartotojų duomenų srautą. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybės patvirtintiems VPN tiekėjams leidžiama teikti paslaugas toje šalyje. Tačiau, turint omenyje Kinijos polinkį kontroliuoti komunikaciją internete, galima numanyti, kad „legalūs“ VPN tinklai Kinijoje turi vadinamąsias „atsargines duris“.

Tai priklauso nuo jūsų veiksmų. Jei naršote prisijungę prie „Google“ paskyros, „Google“ gali sekti jūsų veiklą internete. Nors VPN ir pakeičia jūsų virtualią buvimo vietą ir sudaro įspūdį, kad prie tinklalapių prisijungiate iš kito regiono, „Google“ vis tiek gali nustatyti, kad tai darote jūs.

Tarkime, prisijungėte prie savo paskyros naudodamiesi VPN paslauga. Einate į „YouTube“ ir ten žiūrite vaizdo įrašus apie šuniukus. Kai kitą kartą atsidarysite šį tinklalapį, jis jums rekomenduos naujus vaizdo įrašus apie šuniukus, net jei nebūsite prisijungę prie VPN.

Yra ir kitų būdų, kaip „Google“ seka jus internete. Pavyzdžiui, slapukai ir naršyklės identifikavimo priemonės padeda susieti jūsų veiklą internete su jūsų paskyra. Tačiau jūs galite to išvengti naudodami privačias naršykles ir blokuodami slapukus.

Tai priklauso nuo VPN, kurį naudojate. Verslui skirti VPN turi šiek tiek kitokių funkcijų. Jei esate prisijungęs prie verslui skirto VPN, prie kurio jums prieigą suteikė darbdavys, yra didelė tikimybė, kad jis jus stebi. Dauguma verslui skirtų VPN įrašinėja darbuotojų veiksmus internete ir neužtikrina privatumo, tad darbdavys gali sekti jūsų veiklą internete.

Tarkime, jūs naudojatės komerciniu VPN. Jei jūsų darbovietė stebi darbuotojų veiklą internete, labai tikėtina, kad VPN bus aptiktas. Tačiau tam, kad darbdavys sužinotų, ką veikiate internete, į jūsų įrenginį reikėtų įdiegti stebėjimo įrangą. Pavyzdžiui, jei įmonė į jūsų įrenginį yra įdiegusi klavišų paspaudimo registravimo programą, VPN paslauga nenuslėps nuo darbdavio, kokį tekstą renkate klaviatūra.

Nors paprastai VPN apsaugo nuo sekimo, tiekėją reikėtų rinktis labai atidžiai. Rekomenduojame nė nesvarstyti nemokamomų VPN paslaugų, nes jos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Paprastai nemokamų VPN tiekėjai užsidirba rinkdami ir parduodami jūsų duomenis trečiosioms šalims arba rodydami jums reklamas. Be to, jų paslaugų funkcionalumas yra ribotas.

Štai keletas kitų aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis VPN tiekėją:

• Užmaskuotų serverių funkcija. Ši funkcija paslepia faktą, kad naudojatės VPN, kad niekas negalėtų užblokuoti prisijungimo prie VPN. Tai ypač naudinga vietovėse, kuriose ribojamas prisijungimas prie VPN serverių.
• Avarinio sustabdymo („Kill-Switch“) funkcija. Ši funkcija nutraukia jūsų interneto ryšį, jei nustoja veikti VPN. Taip užtikrinama, kad jūsų veikla internete nebus netyčia atskleista.
• Stiprūs šifrai. Įsitikinkite, kad VPN tiekėjas naudoja pačius naujausius šifravimo protokolus, kuriuose nėra „atsarginių durų“ ir pažeidžiamų vietų.
• Apsauga nuo DNS užklausų nutekėjimo. Įsitikinkite, kad VPN siunčia jūsų DNS užklausas per saugų VPN tunelį, kuris užtikrina nuolatinį privatumą.

Sužinokite daugiau apie „NordVPN“ saugumo funkcijas.

Jei žinote, ko ieškoti, bus nesunku nustatyti, kad naudojamasi VPN. Vartotojo srautą VPN nukreipia į vieną VPN serverio, prie kurio vartotojas prisijungęs, IP adresą.

Jei vartotojas nenaudoja VPN, aiškiai matyti, kad srautas nukreipiamas į skirtingus IP adresus, priklausomai nuo skirtingų tinklalapių, kuriuose jis lankosi. VPN priskirtas IP adresas taip pat skirsis nuo tikrojo IP adreso, kurį galima patikrinti pagal žinomus VPN IP adresus ir tiekėjo pavadinimą.

Tačiau šį faktą galima nuslėpti naudojant užmaskuotų serverių funkciją, kuri paslepia VPN metaduomenis. Tokiu atveju niekas negalės nustatyti, kad naudojate VPN.

Atlikite paprastą VPN aptikimo testą – palyginkite savo IP adresą su tuo, kurį jums suteikė jūsų VPN. Kaip tai padaryti:

1. Užsirašykite savo tikrąjį IP adresą, kurį jums iškart parodys mūsų IP patikrinimo įrankis.

2. Įsijunkite VPN.

3. Pasitikrinkite savo IP adresą naudodami mūsų IP patikrinimo įrankį. Pamatysite kitą IP adresą ir šalį, prie kurios prisijungęs jūsų VPN.

Prisijunkite prie „NordVPN“ ir jums daugiau niekada neteks nerimauti dėl IP adreso nutekėjimo. Be to, „Dark Web Monitor“ funkcija įspės, jei jūsų elektroninio pašto prisijungimo duomenys atsidurs tamsiajame internete.

Geriausi VPN paslaugų tiekėjai užtikrina, kad jūsų nepavyks identifikuoti per IP adresą. Tačiau yra būdų nustatyti VPN srautą:

• VPN IP adresas. VPN serverių adresus atpažinti nesunku, tam net sukurtos specialios duomenų bazės, skirtos aptikti VPN. Jos padeda nustatyti, ar IP adresas priklauso tam tikram tiekėjui. Kai atsidarote tinklalapį prisijungę prie VPN, tinklalapis gali nustatyti, kad naudojate VPN, spręsdamas iš jūsų IP adreso. Tačiau tai nereiškia, kad jis identifikuos asmenį, kuris naudojasi šiuo IP adresu. Tiesiog bus žinoma, kad vartotojas naudoja VPN.
• Prievado numeris. Kai kurie VPN protokolai ryšiui užmegzti naudoja specifinius prievadų numerius. Pavyzdžiui, „OpenVPN“ (UDP) dažniausiai naudoja prievado numerį 1194, o „OpenVPN“ (TCP) – numerį 443. Taigi, prievado numeris gali išduoti, kokio tipo VPN jungtimi naudojatės.
• Duomenų srauto turinio analizė (DPI). DPI – tai procesas, kurio metu tikrinama kiekvieno duomenų paketo struktūra. Šis procesas turi naudingų pritaikymo galimybių, tokių kaip brukalų ir kenkėjiškų programų blokavimas. Tačiau jis taip pat gali būti naudojamas VPN srautui identifikuoti. Būtent šį įrankį naudoja Kinijos vyriausybė VPN paslaugoms blokuoti.

Išlaikyti visišką privatumą internete nelengva. Tačiau tikrai galima sumažinti savo skaitmeninį pėdsaką:

• Būkite atsargūs skelbdami įrašus internete. Jūsų atskleista asmeninės informacija gali tapti aukso kasykla šniukštinėtojams.
• Naršyklę „Google“ pakeiskite didesnį privatumą užtikrinančiais paieškos įrankiais.
• Naudokite privačias naršykles.
• Naudokitės VPN paslaugomis.

Iš esmės, jei kas nors užsibrėš tikslą sekti jūsų veiklą internete, turėsite būti kruopštūs ir atsargūs, kad apsaugotumėte savo privatumą. Jei pasirinksite gerą VPN, jūsų duomenys bus apsaugoti nuo stebėjimo, kurį vykdo interneto paslaugų tiekėjai, nusikaltėliai ir vyriausybės. „NordVPN“ funkcija „Threat Protection Pro“ apsaugos jus nuo įkyraus stebėjimo blokuodama interneto svetainėse naudojamus slapukus ir kitas sekimo priemones. „Windows“ ir „macOS“ skirta „Threat Protection Pro“ blokuoja visas sekimo priemones net jums neprisijungus prie VPN serverio, o mobiliesiems įrenginiams skirta „Threat Protection“ versija apsaugo nuo įkyrių reklamų, kai esate įsijungę VPN. Tiesiog pasirinkite reikiamą prenumeratos planą ir aktyvuokite „Threat Protection Pro“ funkciją savo „NordVPN“ programėlėje!

Sužinokite, kodėl „NordVPN“ yra vienas geriausių VPN rinkoje. Išbandykite paslaugą su 30 dienų pinigų grąžinimo garantija.

Saugokite savo privatumą internete ir būkite saugūs su „NordVPN“.