15 dažniausių „Telegram“ aferų

Kas yra „Telegram“ afera?

„Telegram“ aferos yra kenkėjiškos schemos, kurias kibernetiniai nusikaltėliai naudoja tapatybės vagystėms. Vykdydami tokias aferas sukčiai naudojasi „Telegram“ platformos funkcijomis, kad apgautų naudotojus ir išviliotų banko ar asmens duomenis. Gavęs savo aukos duomenis, aferistas gali ją šantažuoti arba parduoti informaciją tamsiajame internete.

Kaip vykdomos „Telegram“ aferos?

„Telegram“ yra populiari pokalbių programėlė. Norint joje susikurti paskyrą, tereikia nurodyti telefono numerį, todėl sukčiai gali lengvai susikurti netikrus profilius. Juos turėdami, nusikaltėliai vykdo įvairias aferas, kad iš aukų pavogtų asmens duomenis ar finansinę informaciją. Fiktyvūs profiliai dažnai naudojami vykdant duomenų viliojimo, romantines ir techninės pagalbos aferas.

Ar saugu naudoti „Telegram“ programėlę?

Taip, „Telegram“ programėlę naudoti saugu, jei imatės atitinkamų saugumo priemonių. Norėdami apsaugoti savo paskyrą, visada naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą. Taip pat nuolat atnaujinkite „Telegram“ programėlę ir koreguokite privatumo nustatymus, kad apribotumėte, kas mato jūsų profilio informaciją.

„Telegram“ programėlėje taip pat veikia slaptų pokalbių (angl. secret chats) funkcija – kadangi naudojamas ištisinis šifravimas, žinutės nėra saugomos platformos serveriuose. Naudokite šią funkciją, kai tik galite.

Kodėl sukčiai naudoja „Telegram“ programėlę?

Sukčiai renkasi „Telegram“, nes gali lengvai pasinaudoti kai kuriomis šios programėlės funkcijomis. Norint susikurti „Telegram“ paskyrą, tereikia nurodyti telefono numerį, o tai reiškia, kad sukčiai gali be didelių pastangų susikurti netikrus profilius.

Kita sukčiams naudinga „Telegram“ programėlės funkcija – galimybė dalytis failais. Naudodamiesi failų dalijimosi funkcija, kibernetiniai nusikaltėliai nieko neįtariančioms aukoms siunčia nuorodas, kurias spustelėjus išviliojami duomenys, arba kenkėjiškus failus su kenkėjiška programine įranga. Be to, sukčiai naudoja „Telegram“ programėlę, nes jos naudotojai gali kurti pokalbių robotus. Sukčiai juos naudoja norėdami pasiekti daugiau aukų.

„Telegram“ programėlę taip pat naudoja nemažai investuotojų į kriptoturtą, todėl platforma patraukli sukčiams, vykdantiems su kriptoturtu susijusias aferas, pavyzdžiui, kainos išpūtimo ir pardavimo aferas.

15 naujausių „Telegram“ aferų

Dauguma „Telegram“ aferų yra panašios – kibernetinis nusikaltėlis susikuria netikrą paskyrą ir apsimeta kitu asmeniu, kad iš savo aukų išviliotų neskelbtinos informacijos ar pinigų. Susipažinkite su 15 dažniausiai vykdomų „Telegram“ aferų, kad žinotumėte, į ką reikėtų atkreipti dėmesį naudojantis šią populiaria pranešimų programėle.

1. Romantinės aferos

Romantinės aferos paprastai prasideda pažinčių programėlėse, kur sukčiai susikuria netikrą profilį ir pasirenka auką. Užmezgus ryšį, sukčius pasiūlo perkelti pokalbį į pranešimų programėlę, pavyzdžiui, „Telegram“, ir galiausiai pradeda prašyti pinigų. Pavyzdžiui, jis gali paprašyti pinigų lėktuvo bilietui, kad galėtų gyvai susitikti su savo auka.

Vis dėlto, vos gavęs pinigus, nusikaltėlis planus atšaukia. Tą patį triuką sukčius gali pakartoti net kelis kartus. Tokios negailestingos internetinių pažinčių aferos gali trukti mėnesius ar net metus. Įskaudinęs auką ir ja pasinaudojęs, nusikaltėlis galiausiai dingsta.

2. Techninės pagalbos aferos

Techninės pagalbos aferas vykdantys sukčiai apsimeta „Telegram“ techninės pagalbos darbuotojais. Jie susisiekia su aukomis ir teigia, kad kažkas negerai jų paskyrai. Kad išspręstų problemą, sukčiai prašo pateikti asmens duomenis, pavyzdžiui, prisijungimo duomenis. Jie netgi gali įtikinėti, kad problemai išspręsti jiems reikia nuotolinės prieigos prie jūsų įrenginio.

Susidūrę su technine problema, tiesiogiai kreipkitės oficialiais „Telegram“ kontaktais. Visada būkite įtarūs, jei su jumis susisiekia asmuo, tariamai dirbantis techninės pagalbos komandoje.

3. Paslaugaus draugo aferos

Vykdydami paslaugaus draugo (angl. friend in need) aferą sukčiai susikuria fiktyvius profilius, kad apsimestų aukos draugais ar šeimos nariais. Sukčius tada teigia, kad jam reikia pinigų skubiai situacijai spręsti. Pavyzdžiui, gali teigti, kad prarado telefoną. Sukčiai apgautu auką įtikina siųsti pinigus, dažniausiai per bankinį pervedimą.

Jei įtariate, kad gavote žinutę iš sukčiaus, nedelsdami praneškite apie jo paskyrą. Taip pat turėtumėte pranešti draugui ar šeimos nariui, kuriuo apsimetinėjama, nes jų vardu sukčiai gali kreiptis ir į kitus asmenis.

4. Duomenų viliojimo aferos

„Telegram“ programėlėje vykdydami duomenų viliojimo aferas, sukčiai siekia, kad aukos spustelėtų jų siunčiamas kenkėjiškas nuorodas. Dauguma duomenų viliojimo nuorodų nukreipia aukas į fiktyvias svetaines. Šios duomenų viliojimo svetainės yra panašios į oficialias svetaines ir jose aukų prašoma įvesti prisijungimo arba asmens duomenis.

Kai kurie sukčiai, vykdydami duomenų viliojimo aferas „Telegram“ programėlėje, naudojasi integruotų robotų funkcija. Jie naudoja kenkėjiškus robotus, kurie apsimeta tikrais darbuotojais ir skambina aukai. Skambučio metu robotas priverčia auką atskleisti neskelbtiną informaciją, pavyzdžiui, prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.

5. Investavimo aferos

„Telegram“ programėlėje vykdydami investavimo aferas, sukčiai įtikinėja, kad galite gauti neįtikėtinai didelį pelną beveik neįdėdami pastangų. Šie sukčiai dažnai teigia esą ekspertai ir naudoja suklastotus rinkos duomenis savo teiginiams pagrįsti. Nusikaltėliai paprastai kreipiasi į žmones, besidominčius kriptoturtu ar investavimu į nekilnojamąjį turtą.

Reklamuodami tokias fiktyvias investavimo galimybes, sukčiai siūlo investuoti jūsų vardu, o jums tereikia pervesti jiems pinigus. Pakliuvusios į tokias apgaulingas schemas, aukos dažnai gauna fiktyvius duomenis apie gautą pelną, nors iš tikrųjų sukčiai pavogė jų pinigus ar banko duomenis. Reikėtų nepamiršti auksinės taisyklės – jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai afera.

6. Ponzi schema

Ponzi schema – sudėtinga investavimo afera, kurios turėtų saugotis „Telegram“ programėlės naudotojai. Sukčiai kuria netikras investavimo schemas, kurios neva atneša didelį pelną. Tačiau jie tiesiog naudoja naujesnių investuotojų pinigus, kad sumokėtų ankstesniems investuotojams. Tai sukuria iliuziją, kad ankstesni investuotojai uždirba pelną.

„Telegram“ programėlėje vykdomoms Ponzi schemoms svarbios pačių naudotojų rekomendacijos, todėl į tokią schemą galite pakliūti investuotojų grupių „Telegram“ kanaluose. Į pinkles įviliojus keletą aukų, Ponzi schema žlunga ir dauguma investuotojų praranda savo pinigus.

7. Fiktyvios apklausos

Siekdami privilioti galimų aukų, kai kurie „Telegram“ aferistai sukuria fiktyvias apklausas. Jose paprastai siūlomi įvairūs prizai, tačiau iš tikrųjų tai tik būdas nusikaltėliui išvilioti asmens duomenis. Užpildžius fiktyvią apklausą, aukų gali būti prašoma įvesti savo „Telegram“ naudotojo vardą arba el. pašto adresą. Tada sukčiai fiktyvias apklausas užpildžiusioms aukoms išsiunčia nuorodas, kurias spustelėjus išviliojami duomenys.

8. Netikri darbo skelbimai ir pasiūlymai

Sukčiai „Telegram“ programėlėje dalijasi netikrais darbo skelbimais. Jie gali tiesiogiai susisiekti su aukomis, teigdami, kad ieško darbuotojų. Paprastai netikruose darbo skelbimuose siūlomi dideli atlyginimai ir kiti patrauklūs privalumai, pavyzdžiui, lankstus darbo laikas. Jei kas nors atsako į darbo skelbimą, sukčiai panaudoja suklastotus apklausos klausimus, kad pasisavintų aukos asmens duomenis.

9. Kenkėjiškos nuorodos ar priedai

Sukčiai dažnai naudoja kenkėjiškus priedus ir nuorodas, kurie būna užkrėsti kenkėjiška programinė įranga. Sukčiai paprastai išsiunčia kenkėjiškas nuorodas ir failus asmenine žinute. Aukai spustelėjus nuorodą, jos įrenginys užkrečiamas kenkėjiška programine įranga. Tada sukčiai šantažuoja savo aukas arba pavagia jų asmens duomenis.

10. Fiktyvūs prizai ir dovanos

Yra ir tokių „Telegram“ sukčių, kurie apsimesdami dideliais prekių ženklais ar įžymybėmis siūlo laimėti netikrų dovanų. Jie prašo aukos nurodyti savo el. pašto adresą ar asmens duomenis, kad galėtų ją užregistruoti. Žinoma, aukos niekada negauna jokių prizų, o sukčiai dingsta pasisavinę jų neskelbtiną informaciją.

11. Netikri „Telegram“ administratoriai

„Telegram“ programėlės naudotojai turėtų saugotis sukčių, apsimetančių netikrais „Telegram“ administratoriais. Sukčiaus „Telegram“ paskyros pavadinimas gali būti labai panašus į oficialaus administratoriaus pavadinimą. Šie netikri naudotojai susisiekia su aukomis, teigdami, kad esama su jų paskyra susijusių problemų. Tada sukčiai paprašo prisijungimo duomenų ir kitos neskelbtinos informacijos, kad išspręstų problemą.

Netikri administratoriai dažnai susisiekia su aukomis tiesiogiai žinute. Visgi vertėtų žinoti, kad kilus problemų teisėtas administratorius apie jas paskelbtų atitinkamoje „Telegram“ grupėje. Visada atsargiai vertinkite žinutes iš sukčių, apsimetančių administratoriais.

12. Skelbimų aferos

Skelbimų aferos yra nukreiptos į žmones, naršančius skelbimų svetaines. Jas vykdantys sukčiai sukuria fiktyvius skelbimus, kuriuose paprastai siūlo kompiuterius ar fotoaparatus. Skelbime prašoma, kad asmenys su pardavėju susisiektų per „Telegram“ programėlę. Kai auka susisieka su sukčiumi, jis panaudoja robotą aukos banko ar asmens duomenims pavogti.

13. Kopijavimo aferos

Vykdydami kopijavimo aferas (angl. copycat scams), sukčiai susikuria netikras paskyras ir apsimeta teisėtomis įmonėmis ar asmenimis. Šie netikri „Telegram“ kanalai turi tokias pat profilio nuotraukas bei prisegtus įrašus kaip ir originalūs puslapiai. Vis dėlto suklastotą vartotoją gali išduoti nedideli vartotojo vardo skirtumai.

Nukopijuotuose puslapiuose dažnai yra netikrų naudotojų įrašų. Kai auka prisijungia prie nukopijuotos „Telegram“ grupės, fiktyvūs naudotojai ir administratoriai susisiekia su ja dėl fiktyvių dovanų ar prizų. Tada sukčiai bando išgauti aukos asmens duomenis, kad galėtų pavogti jos tapatybę.

14. Kriptoturto kainos išpūtimo ir pardavimo aferos

Kriptoturto kainos išpūtimo ir pardavimo aferos sukurtos tam, kad priverstų patikėti, jog tam tikra kriptoturto rūšis yra perspektyvi investavimo galimybė. Sukčiai tai daro susikurdami fiktyvius profilius tokiose svetainėse kaip „Telegram“ ir teigdami, kad turi ekspertinių žinių ar viešai neatskleistos informacijos. Kuo daugiau aukų investuoja į kriptovaliutą, tuo labiau kyla jos kaina.

Galiausiai sukčiai parduoda savo turtą. Nusikaltėliai parduoda savo kriptovaliutos atsargas investuotojams, patikėjusiems išreklamuotu turtu, ir pasipelno parduodami savo turtą už itin didelę kainą.

15. „Telegram“ robotų aferos

Viena iš pagrindinių „Telegram“ programėlės funkcijų yra susijusi su naudotojų galimybe kurti robotus. Sukčiai naudojasi šia galimybe ir vykdo savo schemas pasitelkdami kenkėjiškus robotus. Robotai yra skirti įtikinti aukas atskleisti savo asmens duomenis. „Telegram“ programėlės aferos, kuriose dažnai naudojami robotai, apima netikrų administratorių, duomenų viliojimo ir romantines aferas.

Kaip sužinoti, ar „Telegram“ naudotojas yra tikras

Dauguma „Telegram“ sukčių naudoja netikrus profilius. Nors kai kurie iš šių netikrų profilių yra įtikinami, galite (ir turėtumėte) atkreipti dėmesį į tam tikrus aferų požymius, kad netaptumėte „Telegram“ sukčiavimo auka:

• Nepageidaujamos žinutės. „Telegram“ aferistai paprastai susisiekia su aukomis siųsdami joms nepageidaujamas asmenines žinutes. Jose paprastai yra įtartinų nuorodų, kurias spustelėjus įdiegiama kenkėjiška programinė įranga arba išviliojami duomenys. Jei jums kyla įtarimų, paprašykite, kad su jumis susisiektų viešoje grupėje.
• Netikros profilių nuotraukos. Sukčiai, ypač vykdantys romantines aferas, naudoja netikras profilio nuotraukas. Patikrinti, ar nuotrauka yra tikra, galite atlikdami vaizdų paiešką internete.
• Mokesčiai. Sukčiai dažnai susisiekia su aukomis ir prašo jų sumokėti tam tikrą mokestį, ypač netikrų dovanų ar apklausų aferų atveju. Jei kas nors jums atsiunčia žinutę, kurioje teigiama, kad turite sumokėti mokestį, užblokuokite tą asmenį.
• Atsisakymas paskambinti. Paslaugaus draugo ar romantinių aferų vykdytojai visada išsisuka, kad tik išvengtų balso ar vaizdo skambučio, o tai labai blogas ženklas. Nors kenkėjiški robotai gali atlikti balso skambučius, jie negali dalyvauti vaizdo skambutyje. Jei įtariate, kad bendraujate su apsimetėliu, suplanuokite vaizdo skambutį ir taip patikrinkite asmens tapatybę.
• Neįprasta kalba. Paslaugaus draugo aferas vykdantiems sukčiams ne visada pavyksta tiksliai atkartoti kito asmens rašymo manieros. Jei gaunate pranešimą iš asmens, kuris teigia esąs jūsų draugas, atkreipkite dėmesį į jo vartojamą kalbą, naudojamus skyrybos ženklus ir pan.
• Perdėtas skubos jausmas. Vykdydami daugelį „Telegram“ aferų sukčiai sukuria perdėtą skubos jausmą, kad darytų spaudimą savo aukoms. Tai ypač būdinga netikrų administratorių aferoms. Sukčius teigia, kad, jei tučtuojau neįvykdysite jo nurodymų, prarasite savo paskyrą. Niekada tam nepasiduokite.

Ką daryti patekus į „Telegram“ aferistų pinkles

„Telegram“ programėlėje vykdomos aferos tampa vis sudėtingesnės, tad kai kuriais atvejais sunku nepakliūti į aferistų pinkles. Toliau patariame, ką reikėtų daryti pakliuvus į aferą:

• Praneškite apie sukčių ir jį užblokuokite. Tiesiogiai „Telegram“ programėlėje praneškite apie sukčiaus paskyrą. Spustelėkite trijų vertikalių taškų piktogramą aferisto profilyje, pasirinkite „Report“ (pranešti) ir paaiškinkite, kas įvyko. Taip pat spustelėkite „Block user“ (blokuoti naudotoją).
• Susisiekite su savo banku. Jei sukčiai pasisavino jūsų banko duomenis, nedelsdami susisiekite su savo banku. Paprašykite, kad banko darbuotojai užblokuotų jūsų kortelę ir stebėtų veiklą jūsų sąskaitoje.
• Kreipkitės į mokėjimo paslaugų teikėją. Jei sukčiai prašo pervesti pinigų per mokėjimo sistemą, susisiekite su paslaugų teikėju. Gali būti, kad jis galės atšaukti sandorį. Kai kurie sukčiai vietoj mokėjimo gali paprašyti dovanų kortelės.

Kaip išvengti „Telegram“ aferų

Naudodami tokias platformas kaip „Telegram“, neišvengiamai susiduriate su rizika pakliūti į aferą. Laimei, galite imtis atsargumo priemonių, kad apsisaugotumėte nuo aferistų:

• Nustatykite dviejų veiksnių autentifikavimą. Dviejų veiksnių autentifikavimas – geras būdas apsaugoti savo paskyras. Jis užtikrina papildomą saugumo lygį, todėl sukčiams sunkiau pavogti jūsų duomenis.
• Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Stiprūs ir unikalūs slaptažodžiai yra būtini, kad apsaugotumėte savo paskyras nuo sukčių. Kuo stipresnis jūsų slaptažodis, tuo sunkiau sukčiams įsilaužti į jūsų paskyras.
• Naudokite VPN. Naudojant VPN užšifruojami jūsų duomenys ir paslepiamas IP adresas, tad naršydami turite daugiau privatumo. Jei jūsų šalyje neleidžiama naudotis „Telegram“ programėle, naudodami „Telegram“ skirtą VPN vis tiek galite pasiekti platformą. Aukščiausios kokybės VPN, kaip antai „NordVPN“, taip pat turi papildomų saugumo funkcijų, pavyzdžiui, „Threat Protection Pro™“ – šis įrankis įspėja jus apie sukčiavimą bei apgaules ir padeda užkirsti kelią duomenų viliojimo išpuoliams.
• Patikrinkite visus profilius, su kuriais bendraujate. Jei įtariate, kad su jumis susisiekė netikras profilis, galite jį patikrinti. Pavyzdžiui, vykdydami romantines aferas sukčiai atsisako atsakyti į vaizdo skambučius. Jei pakliuvote į paslaugaus draugo aferą, raskite kitą būdą susisiekti su asmeniu, kuriuo apsimetama, kad patikrintumėte, ar žinutę gavote nuo jo.
• Saugokitės neįtikėtinų pasiūlymų. Investavimo aferų ir Ponzi schemų atveju dalijami neįtikėtini pažadai apie pelną. Jei išgirdote apie investavimo galimybę, kuri skamba pernelyg gerai, tai neabejotinai yra afera.

Prisiminkite šiuos patarimus – jie padės jums saugiai naudotis „Telegram“ ir kitomis pranešimų programėlėmis. O svarbiausia – apsaugoti savo paskyrą ir nesidalyti jokia neskelbtina informacija su nepažįstamais naudotojais.