Kas yra kenkėjiška programinė įranga?
Kenkėjiška programinė įranga naudojama prieigai prie įrenginių ir duomenų gauti siekiant išnaudoti ją neteisėtais tikslais.
Kokiais tikslais naudojama kenkėjiška programinė įranga?
Kaip plinta kenkėjiška programinė įranga
Kaip kenkėjiška programinė įranga patenka į jūsų įrenginius? Toliau pateikiame keletą būdų, kaip tai gali nutikti.
Elektroninis paštas
Populiariausias virusų platinimo būdas – el. paštas. Tiek paprastas brukalas, tiek gudrios sukčių atakos vis dar priverčia žmones paspausti ant nuorodų ar atsisiųsti kenkėjiška programa užkrėstus priedus.
Neatsargus naršymas
Rizika atsidurti kenkėjiškoje svetainėje kyla kaskart, kai naršydami spustelėjate iškylantįjį pranešimą ar reklaminį skelbimą. Fone gali būti atsiųsta kenkėjiška programinė įranga – tokiu būdu visiškai nepastebimai įrenginyje atsiranda klavišų paspaudimų registravimo programa ar virusas.
Bendradarbiai
Kai kurios kenkėjiškos programos platinamos per vidinį tinklą. Pavyzdžiui, jūsų kolega, pamiršęs kibernetinio saugumo mokymus, paspaudžia kenkėjišką nuorodą – kitą dieną visi kompiuteriai biure pasirodo esantys užšifruoti ir niekas nebeturi prieigos prie savo paskyrų.
Programinės įrangos rinkiniai
Kenkėjiška programinė taip pat gali būti „pernešama“ teisėtais kanalais (angl. „piggybacking“). Atsisiuntę patikimą programą galite užkrėsti savo įrenginį kenkėjiška reklamavimo ar šnipinėjimo įranga nieko net neįtardami – kol staiga suprasite, kad jūsų privatumas pažeistas.
Kaip sužinoti, ar mano įrenginys užkrėstas?
Susipažinkite su dažniausiais kenkėjiškos programinės įrangos veikimo požymiais, kad laiku pastebėtumėte pavojų ir galėtumėte imtis veiksmų.
Kenkėjiškų programų poveikis įvairiems įrenginiams
Kenkėjiška programinė įranga pažeidžia įrenginius skirtingai – tai priklauso nuo operacinės sistemos ir esamų saugumo spragų.
Nors dažnai teigiama, kad „macOS“ pasižymi didesniu saugumu, palyginti su kitomis platformomis, tačiau ji tikrai nėra 100 % atspari kenkėjiškiems elementams. Tarp „Mac“ įrenginių ypač paplitusi reklamavimo programinė įranga ir potencialiai nepageidaujamos programos (angl. „potentially unwanted program“, PUP), didėja ir išpirkos reikalaujančios bei šnipinėjimo programinės įrangos invazija. Didžiausia rizika naudotojams kyla, kai jie atsisiunčia programinę įrangą ne iš „App Store“ parduotuvės, naudoja pasenusias programėles su neištaisytomis saugumo spragomis ar atidėlioja svarbius OS atnaujinimus.
Dėl „Windows“ populiarumo kenkėjiškų invazijų mastas ir įvairovė šiuose įrenginiuose yra didžiulė. Dažniausiai „Windows“ naudotojai susiduria su išpirkos reikalaujančia programine įranga, Trojos arkliais ir kirminais. Šiomis priemonėmis naudotojų duomenys užšifruojami, o tada reikalaujama išpirkos, pavagiama jautri informacija arba užkratas platinamas į kitas sistemas. Daugelis „Windows“ įrenginių yra užkrečiami, kai naudotojai atidaro ir paleidžia vykdyti kenkėjiškus failų priedus, atsisiunčia ir įdiegia nežinomą programinę įrangą arba naudoja pasenusias programėles ir OS.
„Android“ yra sąlyginai atvira platforma, kurioje yra daug trečiųjų šalių programėlių parduotuvių, siūlančių įvairiausiems tikslams skirtas programėles. Daugelis labiausiai paplitusių grėsmių susijusios su kenkėjiškomis programėlėmis, kurios apgaulingai pateikiamos kaip teisėtos, tai pat su SMS žinutėmis, kuriose neva siūloma naudotojams pereiti prie aukštesnio lygio prenumeratos, ir į el. bankininkystę nutaikytais Trojos arklais, kuriais kėsinamasi pavogti bankinius prisijungimo duomenis.
„iOS“, priešingai, yra uždara sistema, kuriai taikoma labai griežta programėlių peržiūros procedūra, todėl kenkėjiškai programinei įrangai į ją patekti sunkiau. Vis dėlto ir „iPhone“ nėra neįveikiami. Kibernetiniai nusikaltėliai dažniausiai kėsinasi nulaužti įrenginių šakninę prieigą ir užkrėsti juos per kenkėjiškas programėles iš neoficialių programėlių parduotuvių. Užkrėsti „iOS“ įrenginiai labai greitai išeikvoja akumuliatoriaus energiją, programėlės dažnai sugenda, taip pat naudotojai gali pastebėti išsaugusį mobiliųjų duomenų sunaudojimą.
Kaip pašalinti kenkėjiškas programas
Universalaus sprendimo nėra. Kenkėjiškos programos šalinamos skirtingai, atsižvelgiant į tai, kokia jūsų operacinė sistema, su kokia kenkėjiška programine įranga turite reikalą, ar jums būtina išsaugoti failus ir į dar daugybę veiksnių. Dažniausiai prireikia pažangios ir patikimos antivirusinės programos įrenginiui patikrinti ir ištrinti visus aptiktus kenkėjiškus elementus. Tačiau kartais ir tai nepadeda – pavyzdžiui, yra gerai išvystytų išpirkos reikalaujančių programų, kurių neįmanoma pašalinti.
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjiškų elementų
Toliau patariame, kaip galima užkirsti kelią kenkėjiškų programų atakoms.
Kenkėjiškos programinės įrangos ir atakų rūšys
Jų esama įvairiausių, todėl pateiksime keletą labiausiai paplitusių kenkėjiškos programinės įrangos pavyzdžių. Štai pagrindiniai kenkėjiškų programų tipai:
Reklamos programa yra gana nekenksmingas kenkėjiškos programinės įrangos tipas. Jos tikslas – uždirbti pinigų, o ne kenkti kompiuteriui. Naudojant šį agresyvų reklamavimo per programinę įrangą būdą, svetainėse ir programėlių languose rodomos reklamjuostės.
Būdingi bruožai gali skirtis, tačiau pagrindinis bus iškylančiosios reklamos. Jos gali būti rodomos darbalaukyje arba programose, svetainėse ar programėlėse, kuriose jų anksčiau nebuvo.
Šnipinėjimo, dar vadinama „grayware“ programinė įranga skirta šnipinėti jūsų veiklą. Ji veikia įrenginio foniniu režimu ir stebi, ką veikiate kompiuteryje bei internete. Šnipinėjimo programos gali rinkti slaptažodžius, el. bankininkystės duomenis, el. pašto adresus, registruoti klavišų paspaudimus ar net pakeisti saugumo nustatymus. Visa informacija siunčiama nuotoliniam naudotojui. Šnipinėjimo programinę įranga sukčiai naudoja ir kenkėjiškoms programėlėms atsiųsti bei įdiegti be jūsų leidimo.
Kompiuterinis virusas, kaip ir biologinis, plinta iš įrenginio į įrenginį, kad užkrėstų kiek įmanoma platesnį tinklą. Kenkėjiški failai ar programos gali būti platinamos per atsisiuntimus, el. laiškus, socialinius tinklus ir tekstines žinutes.
Tačiau virusas dažniausiai negali savarankiškai užkrėsti kompiuterio. Jam reikalingas naudotojas, kuris paleistų programą, prie kurios prisikabino virusas. Virusų daroma žala svyruoja nuo nedidelių nepatogumų, pvz., darbalaukio fono pakeitimų, iki didelių sistemos gedimų ar visiško duomenų praradimo.
Palyginti su virusais, kirminai gali atrodyti gana nekalti, nes jie nesukelia tiesioginės žalos sistemai. Kirmino tikslas yra nukopijuoti save ir išplisti vietiniame diske ar tinkle.
Žinoma, kirminus galima susieti su „kroviniais“, skirtais sistemai sugadinti arba informacijai gauti, tačiau tai nėra taisyklė. Pirmasis kirminas „Creeper“ tiesiog pranešė užkrėstiems naudotojams apie savo buvimą.
Trojos arklys yra kenkėjiška programinė įranga, kuri patenka į kompiuterius prisidengusi nekaltai atrodančiomis programėlėmis – pavadinimas atspindi senovės graikų legendą apie medinį arklį, kuriame slėpėsi kariai, kad patektų į Trojos miestą. Patekęs į įrenginį, Trojos arklys gali suteikti įsilaužėliams galimybę pasiekti jūsų sistemas ir surinkti duomenis ar net visiškai užblokuoti įrenginį. Pavyzdžiui, Trojos arklys „Dzeusas“ renka duomenis, įskaitant aukos klavišų paspaudimus ir prisijungimo informaciją. „Emotet“ žinomas kaip priemonė pavienių naudotojų ir įmonių duomenims rinkti.
Išpirkos reikalaujanti programinė įranga yra viena rimčiausių kibernetinių grėsmių dėl gebėjimo greitai plisti ir sukelti didelę žalą. Išpirkos reikalaujanti programinė įranga sukurta finansinei naudai gauti. Patekusi į įrenginį ji užšifruoja visus duomenis ir naudotojas nebetenka prieigos. Tada prašoma išpirkos už tai, kad failai būtų atšifruoti.
Klavišų paspaudimų registravimas yra procesas, kurio metu stebimi naudotojo spaudžiami klavišai, siekiant sužinoti neskelbtinus slaptažodžius arba stebėti privatų bendravimą. Būna skirtingų klavišų paspaudimų registravimo programų, įskaitant tokias, kurios veikia su kibernetinio persekiojimo programomis arba aparatine įranga. Dėl to gali būti labai sunku jas atrasti.
Kaip padeda „NordVPN“?
„NordVPN“ pagalba priklauso nuo kenkėjiškos programinės įrangos, su kuria susiduriate.
Apsaugokite savo įrenginius su „NordVPN“: blokuokite kenkėjiškus atsisiuntimus, sekimo programas ir reklamas.
Dažnai užduodami klausimai
Kas yra kenkėjiška programinė įranga paprastais žodžiais?
Ar kenkėjiška programinė įranga yra virusas?
Koks yra kenkėjiškos programinės įrangos pavyzdys?