Dažniausiai vykdomos „WhatsApp“ aferos
Dažniausiai „WhatsApp“ aferistai turi panašių motyvų ir yra vedini tokių pat tikslų. Jie nori pasisavinti asmens duomenis, pavogti tapatybę, jūsų įrenginyje įdiegti kenkėjišką programinę įrangą arba, apsimetinėdami kitais, išvilioti pinigus. Toliau aprašomos dažniausiai vykdomos „WhatsApp“ programėlės aferos.
Apsimetinėjimo šeimos nariu aferos
Apsimetinėjimo afera – viena iš paprasčiausių apgaulių. Vykdydami apsimetinėjimo šeimos nariu aferas piktavaliai taiko socialinės inžinerijos taktikas, kad galėtų manipuliuoti šeimos narių jausmais.
Kaip vykdoma ši afera? Sukčiai apsimeta šeimos nariu, paprastai aukos vaiku. Apsimesdami sūnumi ar dukra, sukčiai teigia, kad jų telefonas sugedo, todėl rašo iš draugo paskyros. Kadangi įrenginys ne jų, jie neturi prieigos prie internetinės bankininkystės programėlių, tačiau jiems labai skubiai reikia pinigų.
Ką daryti tokioje situacijoje? Neatsakykite į aferistų žinutes. Susisiekite su minimu asmeniu tiesiogiai, per jų įprastą „WhatsApp“ programėlės paskyrą arba kitu būdu. Taip lengvai ir greitai išsiaiškinsite, ar neįkliuvote į aferą.
Patvirtinimo kodų aferos
Kai sukčiai bando prisijungti prie jūsų paskyros, kad sėkmingai tai padarytų, jiems reikia patvirtinimo kodo. Jei netikėtai gaunate 6 skaitmenų patvirtinimo kodą, greičiausiai esate patvirtinimo kodų aferos taikinys.
Kaip vykdoma ši afera? Pakliuvusi į patvirtinimo kodų aferą, auka vieną po kitos gauna dvi žinutes. Pavyzdžiui, galite gauti žinutę iš tariamo draugo ar šeimos nario, kuris patvirtinimo kodą „netyčia“ nusiuntė ne į savo, o į jūsų paskyrą. Tada aukos prašoma persiųsti ką tik gautą 6 skaitmenų kodą.
Ką daryti tokioje situacijoje? Jei iš „WhatsApp“ programėlės gaunate patvirtinimo kodą, tačiau neregistruojate naujo įrenginio ir nebandote prisijungti prie savo paskyros, žinokite, kad pakliuvote į aferistų pinkles, ir niekada su niekuo nesidalykite tuo kodu.
„WhatsApp“ pažinčių aferos
„Tinder“ sukčiai siautėja visur, net ir „WhatsApp“ programėlėje. Tol, kol žmonės ieškos meilės internete, „WhatsApp“ aferistai bandys pasinaudoti žmonių vienatve.
Kaip vykdoma ši afera? Sukčiai paprastai randa savo aukas pažinčių programėlėse. Pokalbiui įsibėgėjus, jie primygtinai nori pradėti bendrauti per pranešimų programėlę, dažniausiai „WhatsApp“. Pradėjus bendrauti per šią programėlę, sukčiai tuoj pradeda prašyti pinigų, reikalauja atsiųsti intymių nuotraukų, kurias vėliau galės naudoti šantažui, arba slapčia atsiunčia jums kenkėjišką programinę įrangą.
Ką daryti tokioje situacijoje? Išmokite atpažinti internetinių pažinčių aferas. Jei nesate sutikę asmens gyvai, jo nėra kituose socialiniuose tinkluose ir internete mezgami santykiai skamba pernelyg gerai, greičiausiai esate apgaudinėjami. Niekada nesiųskite neskelbtinų duomenų ar pinigų nepažįstamiems žmonėms, su kuriais susipažinote internete, net jei jie prisipažįsta, kad jus be galo myli. Taip pat nesiųskite jiems dovanų kortelių ar kuponų.
Su kriptoturtu susijusios „WhatsApp“ aferos
Su kriptoturtu ir investavimu susijusios aferos panašios į apsimetinėjimo ir pažinčių schemas, nes visais atvejais sukčiai bando pavogti jūsų sunkiai uždirbtus pinigus.
Kaip vykdomos šo tipo aferos? Sukčiai dažniausiai inicijuoja platoniškus ar romantinius santykius „WhatsApp“ programėlėje arba kitoje platformoje, bet pokalbis galiausiai vis tiek perkeliamas į „WhatsApp“. Netrukus jie pradeda kalbėti apie kriptovaliutas ir pasakoti, kaip jų draugas ar giminaitis atrado naują galimybę pasipelnyti. Jei auka taip pat norėtų ja pasinaudoti, tereikia užstatyti pinigus kriptovaliutos prekybos svetainėje. Žinoma, įnešus pinigus, „draugas“ užblokuoja auką ir tampa nepasiekiamas.
Kitais atvejais auka pridedama prie abejotinų grupių „WhatsApp“ programėlėje, kuriose yra apsimetėlių kriptovaliutų entuziastų. Jie apsimeta randantys investavimo galimybių su garantuota grąža, dėkoja konsultantams už pasidalijimą viešai neatskleista informacija ir pasakoja apie fiktyvią grąžą, gautą pasinaudojus šiomis galimybėmis. Nors tokiose grupėse gali būti reguliariai besilankančių žmonių, saugokitės pernelyg entuziastingų narių ir pažadų dėl garantuotos grąžos, nes tai yra akivaizdūs aferos požymiai.
Ką daryti tokioje situacijoje? Nesusiviliokite pernelyg išgirtomis investavimo galimybėmis, ypač jei jas siūlo nepažįstamieji. Prieš pervesdami pinigus, paieškokite informacijos apie patikimus mainus ir įmones.
Su darbu susijusios „WhatsApp“ aferos
Su darbo pasiūlymais susijusios aferos „WhatsApp“ programėlėje veikia panašiai kaip su kriptoturtu susijusios aferos, tik, užuot vilioję pelningomis investicijomis, sukčiai neva siūlo jums svajonių darbą. Nusikaltėliai paprastai apsimeta gerų įmonių atstovais ir siūlo darbą su dideliu darbo užmokesčiu bei pernelyg geromis darbo sąlygomis (pavyzdžiui, galite dirbti, kiek tik norite valandų, turite neribotai atostogų dienų). Kad jus apgautų, jie paprastai kviečia spustelėti įtartinai atrodančias nuorodas, o jas atidarius gali būti pavogti jūsų asmens duomenys.
Ką daryti tokioje situacijoje? Gavę darbo pasiūlymą iš įmonės, į kurią niekada nesikreipėte, kritiškai jį įvertinkite. Jei pasiūlyme yra įtartinų nuorodų ir pernelyg gerai skambančių pažadų, nedelsdami atsitraukite ir užblokuokite vartotoją.
„WhatsApp Gold“ aferos
„WhatsApp Gold“ – netikra narystė arba aukščiausios kokybės „WhatsApp“ versija, kuria grindžiama „WhatsApp Gold“ afera.
Kaip vykdoma ši afera? Jums išsiunčiamas el. laiškas arba teksto žinutė, kuria siekiama išvilioti duomenis. Juose jums siūloma pakeisti savo narystės planą į „WhatsApp Gold“ – išskirtinę „WhatsApp“ programėlės versiją su nuostabiomis funkcijomis, o prieigą prie jos turi toli gražu ne visi. Spustelėję nuorodą, parsisiųsite kenkėjišką programinę įrangą arba pateksite į apgaulingą svetainę, primenančią teisėtą „WhatsApp“ programėlės atsisiuntimo puslapį. Galiausiai čia taip pat parsisiųsite kenkėjišką programinę įrangą.
Ką daryti tokioje situacijoje? Naudokitės įprasta „WhatsApp“ programėlės versija ir nesitikėkite ypatingos narystės. Jei kas nors jums apie ją praneša, tai jaukas – praneškite apie šią žinutę ir ją išsiuntusį asmenį „WhatsApp“.
Loterijų ir dovanų aferos
Totalizatoriai ir galimybė laimėti prizų vilioja daugelį žmonių, todėl apgaulingos loterijos – geras būdas pasipelnyti „WhatsApp“ aferistams.
Kaip vykdoma ši afera? Loterijų afera prasideda gavus pranešimą, kad laimėjote prizą. Tai primena apgaulingus iškylančiuosius langus, kuriuose pranešama, kad laimėjote „iPhone“, tačiau viskas vyksta „WhatsApp“ žinutėmis. Kad atrodytų patikimiau, sukčiai dažnai apsimeta tikromis loterijų bendrovėmis.
Jei spustelėsite nuorodą, jūsų bus paprašyta pateikti neskelbtinus duomenis, pavyzdžiui, banko sąskaitos informaciją, kad galėtumėte sumokėti už prizo pristatymą.
Pagal kitą aferos scenarijų galite būti raginami pirkti loterijos bilietus. Pateikę savo mokėjimo kortelės informaciją, prarandate daugiau pinigų nei kainuotų bet kuris loterijos bilietas.
Ką daryti tokioje situacijoje? Visų pirma, nesitikėkite laimėti loterijoje, jei joje nedalyvavote, o loterijos bilietus pirkite tik oficialioje įmonės svetainėje – nepasitikėkite per „WhatsApp“ ar kitas žinučių programėles gautomis nuorodomis.
Atkreipkite dėmesį, kad pranešimą su nuoroda į fiktyvią svetainę ar kenkėjišką programinę įrangą galite gauti ne tik iš sukčių. Draugai ir šeimos nariai iš sukčių gali gauti žinutes, kuriomis siekiama išvilioti duomenis, ir netyčia persiųsti jas jums. Vien todėl, kad pažįstate žmogų, neturėtumėte manyti, kad visos jo atsiųstos nuorodos ar failai yra tikri.
Dovanų kortelių ir kuponų aferos
Dovanų kortelės ir kuponai, kaip ir piniginiai prizai iš fiktyvios loterijos, itin vilioja, todėl sukčiai juos naudoja nekaltiems „WhatsApp“ programėlės naudotojams apgauti.
Kaip vykdoma ši afera? Ši afera vykdoma įvairiais būdais. Atsitiktinis „WhatsApp“ programėlės naudotojas gali paprašyti užpildyti apklausą ir pažadėti už tai atsilyginti dovanų kortele. Kitas scenarijus: nieko neįtariantis draugas gali persiųsti jūsų mėgstamiausios parduotuvės kuponą, nors iš tiesų tai tik žinutė, kuria siekiama išvilioti duomenis.
Nė viena iš tokių dovanų kortelių ar kuponų kodų neveiks – jos sukurtos tam, kad parsisiųstumėte kenkėjišką programinę įrangą arba patektumėte į apgaulingas svetaines, kuriose renkami jūsų asmens duomenys ar kita informacija.
Ką daryti tokioje situacijoje? Nepasitikėkite dovanų kortelių ar kuponų pasiūlymais, kuriuos gaunate per „WhatsApp“ programėlę, ypač iš nepažįstamų asmenų. Jūsų draugai taip pat gali persiųsti jums tokias dovanų kortelių ar kuponų aferų žinutes. Tad kritiškai vertinkite pernelyg gerus pasiūlymus, nes tai gali būti apgaulė.
Su kenkėjiška programine įranga ir virusais susijusios aferos
Pakliuvę į bet kurią iš anksčiau aptartų „WhatsApp“ aferų galite užkrėsti savo įrenginį kenkėjiška programine įranga, tačiau kai kurie sukčiai net nesekdami pasakų gali jus priversti įsidiegti tokią įrangą.
Kaip vykdoma ši afera? Įsilaužėliai gali siųsti melagingus pranešimus su raginimais atnaujinti programinę įrangą, atsitiktiniais kenkėjiškais priedais arba nuorodomis į kenkėjišką programinę įrangą platinačias svetaines.
„WhatsApp“ programėlėje taip pat gali būti vykdoma kituose socialiniuose tinkluose populiari afera „Ar esi šiame vaizdo įraše?“. Spustelėjus ant vaizdo įrašo, visiems kontaktams išsiunčiamas tas pats virusas.
Ką daryti tokioje situacijoje? Neatidarykite nuorodų ir neatsisiųskite priedų iš nepatikimų žmonių. Draugui atsiuntus įtartiną pranešimą, gerai pagalvokite prieš imdamiesi veiksmų. Pabandykite parašyti savo draugui kitu kanalu, kad įsitikintumėte, jog jis tikrai atsiuntė jums nuorodą arba priedą, – jis gali nė nežinoti, kad buvo apgautas arba kad į jo paskyrą buvo įsilaužta.
Kaip atpažinti „WhatsApp“ aferas
Mokėdami atpažinti „WhatsApp“ aferas, nuo apgaulių apsaugosite save ir kitus. Atkreipkite dėmesį į toliau nurodytus „WhatsApp“ aferų požymius.
- Nepažįstami telefono numeriai. Visada atsargiai elkitės su žinutėmis iš nežinomų telefono numerių, ypač jei iš jų siunčiamas turinys atrodo įtartinas.
- Skubūs pinigų prašymai. Jei „WhatsApp“ programėlės naudotojas prašo skubiai pervesti pinigų, jokiu būdu to nedarykite neįsitikinę, kad tai nėra afera.
- Rašybos ir gramatikos klaidos. Sukčiai retai kada įdeda pastangų rašydami žinutes. Jei gaunate žinutę, kurioje gausu gramatikos ir rašybos klaidų, laikykitės atokiau.
- Bendro pobūdžio kreipiniai. Iš nežinomo numerio gavę žinutę, kurioje parašyta „Labas, tėti“ arba „Labas, mama“, kritiškai jas įvertinkite ir tiesiogiai susisiekę su savo vaikais įsitikinkite, ar žinutę atsiuntė jie.
- Įtartinos nuorodos ir priedai. Iš nežinomų numerių gautos žinutės, kuriose yra įtartinai atrodančių nuorodų, turėtų kelti didelį įtarimą. Nespauskite ant nuorodos, kol nebūsite tikri, kad ji saugi.
- Pernelyg geri pasiūlymai. Neįtikėtinos dovanos ir loterijos, kurios skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, yra dar vienas būdas išvilioti jūsų pinigus. Neapsigaukite!
- Neaiškios žinutės. Jei asmuo, su kuriuo bendraujate „WhatsApp“ programėlėje, pateikia neaiškius atsakymus, nepasidalija išsamesne informacija apie savo pasiūlymą ir vietoj to ragina juo pasinaudoti, atsitraukite, nes esate apgaudinėjami.
- Patvirtinimo kodų prašymai. Neapsigaukite gavę žinutę su patvirtinimo kodu, o vėliau dar vieną žinutę iš nepažįstamo (ar net pažįstamo) numerio. Jeigu žinutę siunčia pažįstamas naudotojas, tiesiogiai su juo susisiekite ir imkitės atitinkamų veiksmų.
Kaip apsisaugoti nuo aferistų „WhatsApp“ programėlėje
Pirmas žingsnis norint saugiai naudotis „WhatsApp“ programėle – išmokti atpažinti akivaizdžius „WhatsApp“ aferų požymius. Žinoma, yra ir kitų būdų, kaip apsisaugoti ir netapti „WhatsApp“ aferų auka.
- Patikrinkite siuntėją. Jei sukčiai apsimetinėja jūsų draugu ar giminaičiu, pabandykite jiems paskambinti arba susisiekti kitoje platformoje. Taip pat galite užduoti siuntėjui asmeninį klausimą, į kurį atsakymą žinotų tik jūsų draugas ar šeimos narys. Turėkite omenyje, kad sukčiai gali būti pasidomėję tam tikru asmeniu, todėl gali nepakakti paklausti paprastų klausimų, pavyzdžiui, koks jo antras vardas.
- Ignoruokite žinutes, kuriose prašoma pinigų. Pasitikėkite savo nuojauta ir atkreipkite dėmesį į tai, kokia kalba vartojama žinutėse. Ar žmogus, kuris prašo pinigų, bendrauja kitaip nei paprastai? Jei ir prašymas pervesti pinigų, ir prašantysis yra tikri, greičiausiai su jumis susisieks ir kitomis priemonėmis, ne tik „WhatsApp“ programėlėje. Taip pat atkreipkite dėmesį į prašymo skubumą. Kuo skubesnis prašymas, tuo didesnė tikimybė, kad tai afera.
- Venkite dalytis asmens duomenimis. Jūsų bankas, valdžios institucija ar mėgstamiausia parduotuvė niekada neprašys jūsų slaptažodžio, banko duomenų ar kitų asmens duomenų el. paštu ar telefonu, ką jau kalbėti apie „WhatsApp“ programėlę. Taigi, jeigu tokių prašymų sulaukiate, galite būti tikri, kad tai afera. Be to, venkite savo profilyje pernelyg atvirai dalytis informacija apie save. Sukčiai gali rinkti informaciją apie jus kitose platformose, todėl atkreipkite dėmesį į tai, kuo viešai dalijatės internete.
- Nuolat atnaujinkite įrenginį ir programėles. Sistemos ir programinės įrangos atnaujinimuose yra pataisų, skirtų žinomoms saugumo spragoms ir klaidoms pašalinti iš jūsų įrenginio bei programėlių. Būtina juos nedelsiant įdiegti, kad įsilaužėliai negalėtų pasinaudoti jūsų išmaniojo telefono, „WhatsApp“ ar kitų programėlių spragomis.
- Apdairiai vertinkite nuorodas ir priedus. Jei nesitikėjote gauti nuorodos ar priedo, atitinkamai neatidarinėkite ir neatsisiųskite jų. „WhatsApp“ aferistai gali naudoti robotus, kurie siųs jums brukalą su įvairiausiomis gudrybėmis. Be to, net jūsų draugai gali persiųsti jums kenkėjiškas žinutes. Duomenų viliojimo aferos klesti, todėl būkite budrūs kaskart „WhatsApp“ programėlėje, el. pašte ar kitose platformose netikėtai gavę kokią nors nuorodą ar failą. Visada patikrinkite, ar nuorodoje nėra rašybos klaidų arba neįprastų domeno plėtinių (pvz., „.xyz“ vietoj „.com“), taip išvengsite panašaus domeno vardo užėmimo (angl. typosquatting) atvejų. Norėdami nesijaudinti dėl nežinomų nuorodų, apsvarstykite galimybę pasinaudoti „NordVPN“ nuo duomenų viliojimo apsaugančiu įrankiu, kuris, blokuodamas kenkėjiškas nuorodas, padidina jūsų saugumą internete.
- Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą, kad apsaugotumėte savo „WhatsApp“ paskyrą. Ne visada būsite „WhatsApp“ aferistų taikiniu, tačiau jie gali pasinaudoti jūsų paskyra, kad apgautų ką nors kitą. Apsaugoti savo paskyrą yra taip pat svarbu, kaip atpažinti „WhatsApp“ aferų požymius. Tad nustatykite dviejų veiksnių autentifikavimą savo paskyroje, kad išvengtumėte neteisėtų prisijungimų. Jeigu naudositės dviejų veiksnių autentifikavimu, sukčiams ir įsilaužėliams bus sudėtingiau pavogti jūsų tapatybę „WhatsApp“ programėlėje.
- Praneškite apie aferą „WhatsApp“ programėlėje. Jei susidūrėte su aferistu arba tapote „WhatsApp“ aferos auka, praneškite apie sukčiavimą, kad nuo to nenukentėtų dar kas nors.
Pranešti naudojantis „iPhone“ ar „Android“ įrenginiu paprasta:
- 1.Norėdami pranešti apie aferą, atsidarykite „WhatsApp“ programėlę ir eikite į „Settings“ (nustatymai) > „Help“ (pagalba) > „Contact Us“ (susisiekite su mumis). Štai čia galite pranešti apie aferą.
- 2.Norėdami pranešti apie aferisto paskyrą, atsidarykite pokalbį su tuo aferistu, spustelėkite piktogramą su trimis taškais dešiniame kampe viršuje, tada spustelėkite „More“ (daugiau) > „Report“ (pranešti). Paskutinės penkios žinutės bus persiųstos „WhatsApp“, susirašinėjimas – ištrintas, o asmuo – užblokuotas.
Ką daryti patekus į „WhatsApp“ aferistų pinkles
Aferistai yra gudrūs, todėl patekti į jų pinkles gali bet kas. Jums nereikia ištrinti „WhatsApp“ paskyros ir užsiregistruoti iš naujo. Žinodami, į ką reikia atkreipti dėmesį, kitą kartą atsidūrę aferistų akiratyje būsite atsargesni.
Jeigu patekote į aferą, jums reikėtų imtis toliau išvardytų veiksmų.
- Praneškite apie sukčių „WhatsApp“ programėlėje.
- Jei spustelėjote nuorodą ar atsisiuntėte failą, informuokite savo „WhatsApp“ kontaktus apie galimus įtartinus pranešimus iš savo paskyros. Padarykite tą patį, jei praradote prieigą prie savo „WhatsApp“ paskyros.
- Pasirūpinkite savo kibernetiniu saugumu. Naudokite stiprius slaptažodžius, investuokite į slaptažodžių tvarkyklę, naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą ir papildomą „NordVPN“ įrankį „Threat Protection Pro™“ – jis užtikrins, kad nepatektumėte į svetaines, kuriose talpinamas kenkėjiškas turinys.
Kibernetinis saugumas vienu spustelėjimu.
Būkite saugūs su vienu geriausių pasaulyje VPN
