Kas yra kenkėjiška programinė įranga?
Kenkėjiškos programinės įrangos apibūdinimas
Kenkėjiška programinė įranga (angl. „malware“) yra skirta pakenkti įrenginiams, tinklams ir duomenims ar neteisėtai prie jų gauti prieigą. Yra įvairių kenkėjiškos programinės įrangos tipų, įskaitant virusus, kirminus, išpirkos reikalavimo programinę įrangą, šnipinėjimo programinę įrangą, reklamavimo programinę įrangą ir Trojos arklius. Kiekviena jų skirtingais būdais patenka į kompiuterių sistemas ir sukelia skirtingų trikdžių.
Kenkėjiškos programinės įrangos poveikis gali būti įvairus – nuo sunervinimo iki visiškos saugumo krizės. Reklamavimo programinė įranga gali užtvindyti ekraną iškylančiosiomis reklamomis, tačiau išpirkos reikalavimo programinė įranga gali užblokuoti jūsų prieigą į sistemą ir reikalauti tūkstančių dolerių išpirkos. Blogiausiu atveju kenkėjiškos programinės įrangos atakos gali baigtis milžiniškais duomenų pažeidimais, konfidencialios informacijos paviešinimu ir sugadinta reputacija.
Kenkėjiška programinė įranga veikia skirtingai, priklausomai nuo jos tipo ir paskirties. Pavyzdžiui, virusai, prisikabina prie teisėtų failų ir pasklinda po sistemą tada, kai naudotojas atsidaro failą. Na o kirminai dauginasi ir plinta tinkluose savaime, be naudotojo sąveikos. Pažangesnės grėsmės, tokios kaip befailė kenkėjiška programinė įranga, atakoms vykdyti naudoja sistemos įrankius, tad jas aptikti dar sunkiau.
Vienas iš didžiausių kenkėjiškos programinės įrangos pavojų yra gebėjimas greitai plisti. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja kenkėjiškas svetaines, užkrėstus el. laiškų priedus ir užkrėstą programinę įrangą tam, kad kenkėjiška programinė įranga patektų į įrenginius naudotojui to nė nežinant. Pakanka kartą spustelėti nuorodą ar atsisiųsti failą, kad visai sistemai iškiltų pavojus, todėl įrenginiams apsaugoti yra būtinos galingos tinklo saugumo priemonės.
Ką daro kenkėjiška programinė įranga?
Kenkėjiška programinė įranga gali patekti į įrenginius nepastebimais būdais, pvz., iš el. laiškų priedų, kenkėjiškų svetainių, užkrėstų failų ir net kenkėjiškų reklamų. Patekusi vidun, ji gali pavogti konfidencialią informaciją, vykdyti finansinį sukčiavimą, šnipinėti ir net sugadinti visą tinklą.
Kai kurie kenkėjiškos programinės įrangos tipai tyliai veikia foniniu režimu ir renka asmens duomenis, pvz., prisijungimo prie banko ar paskyrų duomenis, naudotojui to nė nežinant.
Kitaip veikia išpirkos reikalavimo programinė įranga, kuri puola nedelsdama. Ji užrakina visus failus naudotojo įrenginyje ir reikalauja už juos sumokėti išpirką. Tokios kenkėjiškos programinės įrangos atakos gali būti katastrofiškos, ypač įmonėms, ir sukelti didžiulių finansinių nuostolių bei sugadinti reputaciją. Ekstremaliais atvejais sugadinamas visas tinklas ir pavagiami visi duomenys, tad gali tekti visiškai nutraukti veiklą.
Kuo ilgiau kenkėjiška programinė įranga neaptinkama, tuo daugiau žalos ji gali padaryti. Esant silpnas poveikiui, sistema ar įrenginys gali pradėti veikti lėčiau, tačiau jei kenkėjiška programinė įranga neaptinkama, jos poveikis gali būti kur kas rimtesnis – tokia ataka gali baigtis duomenų vagyste, finansiniu sukčiavimu arba visišku sistemos išjungimu. Kiek įmanoma anksčiau nustatę kenkėjišką programinę įrangą galite išvengti didelės žalos. Štai keli kenkėjiškos programinės įrangos poveikio pavyzdžiai:
- Vangus veikimas. Jei įrenginio veikimas staiga sulėtėja, jis nereaguoja į komandas ar sunkiai atlieka pagrindines užduotis, gali būti, kad kenkėjiška programinė įranga veikia foniniu režimu ir eikvoja sistemos resursus.
- Dažnos sistemos strigtys ar visiškas nereagavimas. Jei kompiuteris ar telefonas nuolat stringa, rodo klaidų pranešimus ar visiškai nereaguoja, jis gali būti užkrėstas.
- Nepageidaujami iškylantieji langai ir peradresavimai naršyklėje. Jei jus nuolat bombarduoja įkyrios reklamos ar esate nuolat nukreipiami į neaiškias svetaines, gali būti, kad sistema yra užkrėsta reklamavimo programine įranga arba kitomis galimai kenksmingomis programomis.
- Neįprastas tinklo veikimas. Kenkėjiška programinė įranga, siekdama siųsti pavogtus duomenis, dažnai komunikuoja su išoriniais serveriais. Jei pastebėjote staiga išaugusį duomenų naudojimą arba neleistinus prisijungimus, gali būti, kad jūsų įrenginys užkrėstas.
- Įtartini prisijungimai ar saugumo pažeidimai. Jei gaunate įspėjimus apie prisijungimus iš nežinomų vietovių arba pastebite neaiškių pokyčių savo internetinėse paskyrose, gali būti, kad kenkėjiška programinė įranga kaupia jūsų prisijungimo duomenis.
Kenkėjiškos programinės įrangos istorija
Kenkėjiška programinė įranga egzistuoja dešimtmečius. Jos istorija prasidėjo 1970-aisiais, kai pirmoji žinoma kenkimo programa „Creeper“ išplito per ARPANET. Tąkart kenkėjiška programinė įranga buvo sukurta daugiau iš smalsumo ir nekėlė grėsmės.
Iki 1990-ųjų pradžios virusai sukėlė rimtų trikdžių. 1986 m. „Brain“ virusas puolė diskelius ir tai buvo pirmasis kompiuterinis kenkėjiškos programinės įrangos pavyzdys. Technologijoms tobulėjant, tobulėjo ir kibernetinės grėsmės. 2000-aisiais paplito botneto tinklai, kirminai ir Trojos arkliai, kurie galėjo pavogti duomenis, valdyti užkrėstus kompiuterius ir vykdyti didelio masto atakas.
Šiandien kenkėjiškos programinės įrangos atakos yra dar sudėtingesnės ir siekia dar didesnių tikslų. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja automatiką, dirbtinį intelektą ir nelegalias paslaugas, pvz., kenkėjišką programinę įrangą kaip paslaugą (MaaS), vykdydami didžiules kenkėjiškos programinės įrangos atakas. Nė vienas prie interneto prijungtas įrenginys nėra visiškai saugus. Bet koks įrenginys, kurį galima prijungti prie USB prievado, įskaitant apšvietimo įrenginius, ventiliatorius, garsiakalbius ar net žaislus, gali būti panaudotas kenkėjiškam kodui platinti.
Kenkėjiškos programinės įrangos tipai ir jų pavyzdžiai
Kenkėjiška programinė įranga yra įvairių formų ir įvairių charakteristikų. Kai kurie kenkėjiškos programinės įrangos tipai yra skirti konfidencialiems duomenims slėpti, kiti – trikdyti kompiuterių sistemų veiklai ar slapta perimti įrenginių kontrolei. Toliau pateikiame skirtingų kenkėjiškos programinės įrangos tipų santrauką su pavyzdžiais.
| Kenkėjiškos programinės įrangos tipas | Pavyzdžiai | Veikimas | Paplitimas |
|---|---|---|---|
| Virusas | „Melissa“ | Prisikabina prie failų ir plinta atidarius, pažeidžia duomenis ir sistema užstringa. | Labai dažnas |
| Kirminas | ILOVEYOU | Dauginasi kopijavimosi būdu ir plinta tinkluose be naudotojo sąveikos. | Gana dažnas |
| Išpirkos reikalavimo programinė įranga | „WannaCry“ | Užrakina ir užšifruoja failus, tada reikalauja sumokėti, kad prieiga būtų atkurta. | Vis dažnesnė |
| Šnipinėjimo programinė įranga | „Pegasus“ | Paslapčia renka asmens duomenis, pvz., slaptažodžius, finansinę informaciją ir duomenis apie naršymo veiklas. | Labai dažnas |
| Trojos arklys | „Zeus“ | Užsimaskuoja kaip teisėta programinė įranga, tačiau slapta įsilaužėliams suteikia prieigą prie sistemos. | Ypatingai dažnas |
| Botnetas | Botneto tinklas „Mirai“ | Užkrėstus įrenginius paverčia tinklo botais, naudojamais didelio masto kibernetinėse atakose, pvz., „DDoS“. | Gana dažnas |
| Klavišų paspaudimų registravimo programa | „Ardamax“ | Slapta registruoja kiekvieną įrenginio klavišo paspaudimą, užfiksuoja slaptažodžius, kredito kortelių numerius ir kitus konfidencialius duomenis. | Dažna |
| Befailė kenkėjiška programinė įranga | „PowerShell Empire“ | Veikia paskui save nepalikdama failų, vietoj to atakoms naudoja teisėtos sistemos procesus. | Populiarėja |
| Reklamavimo programinė įranga | „Adware.Gen“ | Užtvindo naudotojo ekraną nepageidaujamomis reklamomis ir gali sulėtinti įrenginio veikimą. | Labai dažnas |
| Išnaudojamoji kriptovaliutos gavyba | „CoinMiner“ | Užgrobia įrenginio duomenų apdorojimo galią ir slapta kasa kriptovaliutą, sulėtina įrenginio veikimą ir padidina energijos suvartojimą. | Populiarėja |
Apsauga nuo kenkėjiškos programinės įrangos
Kenkėjiškos programinės įrangos naudojimo statistika rodo, kad atakų vis daugėja, todėl itin svarbu apsaugoti savo įrenginius. Žinodami, kaip aptikti kenkėjišką programinę įrangą, ją pašalinti ar nuo jos apsisaugoti anksčiau, nei ji sukelia žalos, jau esate vienu žingsniu priekyje. Toliau pateikiame kelis veiksmus įrenginiams pasaugoti ir užkrėtimo požymius.
Kenkėjiškos programinės įrangos atsikratymas
Jei įrenginys užkrėstas, pirmiausia turėtumėte atsikratyti kenkėjiškos programinės įrangos.
- 1.Nuskaitykite visą sistemą. Naudokite kenkėjiškos programinės įrangos skaitytuvą, kad aptiktumėte ir pašalintumėte grėsmes. Išsamus nuskaitymas naudojant patikimą antivirusinę programą arba nuo kenkėjiškos programinės įrangos apsaugančią programinę įrangą gali padėti aptikti kenkėjiškus failus ir juos karantinuoti.
- 2.Paleiskite įrenginį veikti saugiuoju režimu ir ištrinkite įtartinas programas. Saugusis režimas išjungia kenkėjiškas programas ir neleidžia joms pradėti veikti paleidimo metu, tad jas lengviau pašalinti.
- 3.Pašalinkite įtartinas programas. Atlikite standartines šalinimo procedūras savo įrenginyje, kad pašalintumėte kenkėjišką programinę įrangą ar kitą žalingą programinę įrangą.
- 4.Atkurkite prieš tai buvusią sistemos būseną. Jei turite operacinės sistemos ir failų atsarginę kopiją arba įrenginyje yra nustatyta atkūrimo būsena, panaudokite tai sistemai atkurti į būseną iki užkrėtimo. Atkurdami sistemą pašalinsite kenkėjiškos programinės įrangos atliktus pakeitimus.
Kenkėjiškos programinės įrangos prevencija
Prevencija visada yra geriau nei taisymas. Norėdami sumažinti kenkėjiškos programinės įrangos keliamą riziką, išsiugdykite kibernetinį saugumą stiprinančius įpročius.
- Atsargiai elkitės su el. laiškais ir atsisiunčiamais failais. Nespauskite nežinomų nuorodų ir neatsisiųskite įtartinų priedų, ypač jei juos atsiuntė nepažįstamas siuntėjas.
- Nuolat atnaujinkite programinę įrangą ir įrenginius. Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą, naršykles ir programinę įrangą, kad išvengtumėte galimų tinklo saugumo spragų.
- Saugiai naršykite. Naudokite kenkėjiškų svetainių blokavimo priemonę arba nuorodų tikrinimo priemonę prieš atidarydami nežinomus URL adresus, kad įsitikintumėte, jog jie nėra apgaulingi ar žalingi, ir naudokite VPN su įdiegtomis apsaugos funkcijomis.
- Naudokite sudėtingus slaptažodžius ir kelių veiksnių autentifikavimą. Tokiu būdu sustiprinsite paskyrų saugumą ir išvengsite neteisėtos prieigos.
- Naudokitės patikimais šaltiniais. Visada rinkitės patikimas platformas ir patikrinkite atsisiunčiamų failų teisėtumą.
- Įdiekite antivirusinę ir nuo kenkėjiškos programinės įrangos apsaugančią programinę įrangą. Šie įrankiai padės sugauti kibernetines grėsmes anksčiau, nei jos padarys žalos.
- Naudokite naršyklių plėtinius. Reklamų blokavimo priemonės ir nuo duomenų viliojimo apsaugantys įrankiai užblokuos žalingą turinį ir apsaugos jus internete.
- Sekite naujienas. Domėkitės naujausia kenkėjiška programine įranga ir kaip nuo jos apsisaugoti.
Praneškite apie kenkėjiškos programinės įrangos ataką
nėra tokio mygtuko, kurį spustelėjus akimirksniu praneštumėte apie kenkėjiškos programinės įrangos ataką, tačiau galite imtis tam tikrų veiksmų, kad reikiamais kanalais praneštumėte apie kibernetines grėsmes ir išvengtumėte žalos ateityje.
- Jei tapote kenkėjiškos programinės įrangos auka, praneškite apie kibernetinį nusikaltimą savo šalies kibernetinio saugumo organizacijai arba teisėsaugos skyriui, kuris specializuojasi kibernetiniuose nusikaltimuose. pvz., Lietuvoje tokius pranešimus tvarko Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
- Jei aptikote svetainę, kurioje platinama kenkėjiška programinė įranga, praneškite apie ją paieškos sistemoms, tokioms kaip „Google“ ir „Microsoft Bing“. Be to, daugumoje naršyklių yra įdiegtų funkcijų, skirtų pavojingoms svetainėms pažymėti arba apie jas pranešti.
- Jei užkrėtimas kenkėjiška programine įranga įvyko darbe, nedelsdami informuokite IT saugumo komandą, kad jie imtųsi veiksmų ir sulaikytų grėsmę arba ją pašalintų.
Kenkėjiškos programinės įrangos plėtros tendencijos
Technologijoms tobulėjant, tobulėja ir kenkėjiška programinė įranga. Tai rodo ir tendencijos. Kasdien nustatoma virš 450 000 naujų kenkėjiškos programinės įrangos programų.
Viena labiausiai nerimą keliančių tendencijų yra staigus išpirkos reikalaujančių programinės įrangos atakų skaičiaus augimas. Kasmet nuo 2011 m. buvo pranešta tik apie penkis didesnius su išpirkos reikalavimo programine įranga susijusius incidentus. 2024 m. kibernetinio saugumo specialistai jau apskaičiavo, kad kasdien įvyksta po 20–25 rimtos išpirkos reikalavimo programinės įrangos atakos.
Dirbtinis intelektas (DI) padeda kenkėjiškai programinei įrangai tobulėti, todėl ją vis sunkiau aptikti. Su DI pagalba vykdomos duomenų viliojimo atakos yra tokios įtikinamos, kad net 65 % duomenų viliojimo el. laiškų sėkmingai pereina autentifikavimo patikras, o 58 % prasiskverbia pro įprastus saugos filtrus. Kibernetinio saugumo specialistai šią tendenciją priskiria kibernetiniams nusikaltėliams, kurie naudoja generatyvųjį DI ypatingai suasmenintoms ir automatizuotoms atakoms kurti, tad duomenų viliojimas tapo kaip niekad pavojingas.
Tačiau naujausia susirūpinimą kelianti tendencija yra „Discord“ naudojimas platinti žalingai programinei įrangai. Kenkėjiškos programos atrandamos „Discord“ programėlėje arba platinamos „Discord“ kanalais, kur jos užsimaskuoja kaip sukčiavimai žaidimuose, programinės įrangos spragos ar kiti iš pirmo žvilgsnio nekenksmingi failai. Be to, įsilaužėliai naudoja platformą duomenų viliojimo nuorodoms dalytis ir parduoda kenkėjišką programinę įrangą kaip paslaugą, tad nusikaltėliams dar lengviau vykdyti kenkėjiškos programinės įrangos atakas.
Kibernetinis saugumas vienu spustelėjimu.
Būkite saugūs su vienu geriausių pasaulyje VPN
