VPN anonimiškumas: ar egzistuoja anonimiškas VPN ir ar jis saugus?

Ar naudodami VPN esate anonimiški?

Naudodami VPN netampate anonimiški. Tiesą sakant, joks internetinis privatumo įrankis negali visiškai paslėpti jūsų pėdsako internete ar tapatybės. 

Kai kalbame apie anonimišką VPN, iš tikrųjų turime omenyje VPN, kuris daro viską, kad išsaugotų jūsų privatumą. Jei anonimiško VPN jums reikia tik tam, kad apsisaugotumėte nuo smalsuolių, bandančių sužinoti, ką veikiate internete, tuomet taip, jūsų internetinė tapatybė bus apsaugota. Tačiau ši apsauga ribota.

Tiek naudojantis VPN, tiek juo nesinaudojant, visiškas anonimiškumas internete yra neįmanomas. Nesvarbu, kokių priemonių imsitės, vis tiek galite netyčia pasidalyti duomenimis ir atskleisti savo tapatybę bei vietą.

Kuo skiriasi anonimiškumas ir privatumas internete?

Dažnai privatumas painiojamas su anonimiškumu. Privatumas internete reiškia, kad niekas negali šnipinėti jūsų veiklos, tačiau dėl to nesate nematomi. Svetainės slapukai vis tiek išsaugo pagrindinę informaciją po paskutinio jūsų apsilankymo. Nors tokios priemonės kaip VPN padeda užtikrinti didesnį saugumą ir užšifruoja jūsų duomenų srautą, jos nedaro stebuklų.

Anonimiškumas internete reiškia, kad nepaliekate visiškai jokių pėdsakų. Iš tikrųjų tai beveik neįmanoma dėl daugybės internetinių sekimo priemonių ir ne tik.

Didžiausios grėsmės anonimiškumui internete

Internete tykantys smalsuoliai gali įvairiais būdais atskleisti jūsų tapatybę. Be to, kai kurios paslaugos reikalauja, kad atskleistumėte savo internetinę tapatybę tik tam, kad galėtumėte jomis naudotis. Pažvelkime, kas gali slapta šnipinėti jūsų veiklą.

1. „Wi-Fi“ tinklai

Kai prisijungiate prie „Wi-Fi“ tinklo, ypač viešojo, tenka pasitikėti tuo, kas jį valdo. Tinklo savininkas gali stebėti jūsų veiklą internete, įskaitant lankomas svetaines, naudojamas programėles, kiek laiko jose praleidžiate ir kokius duomenis siunčiate bei gaunate. Tai ypač aktualu, jei lankotės svetainėse, kuriose nenaudojamas HTTPS šifravimas.

Neapsaugoti viešieji „Wi-Fi“ tinklai, prie kurių prisijungti nereikia slaptažodžio, yra dar pavojingesni. Šie atviri tinklai yra lengvas taikinys įsilaužėliams. Naudodamasis paprastomis priemonėmis ir turėdamas techninių įgūdžių, užpuolikas gali perimti jūsų ryšį, peržiūrėti naršymo veiklą ir net pavogti tokius asmens duomenis kaip prisijungimo duomenys ar mokėjimo informacija.

Kad naudotis viešuoju „Wi-Fi“ ryšiu būtų saugiau, nesijunkite prie jautrių paskyrų (pavyzdžiui, bankininkystės ar el. pašto), nebent naudojate saugų ryšį. Norėdami užtikrinti didesnį saugumą, naudokite patikimą VPN, kad užšifruotumėte visą savo interneto duomenų srautą ir apsaugotumėte privatumą, nesvarbu, kas valdo tinklą.

2. Interneto paslaugų teikėjas

Kadangi interneto paslaugų teikėjas apdoroja visą jūsų duomenų srautą, jis turi išskirtinę prieigą prie visko, ką darote internete. Daugumoje šalių interneto paslaugų teikėjams suteikiama daugybė teisių gauti pelno iš interneto duomenų arba jais dalytis su vyriausybinėmis sekimą vykdančiomis įstaigomis.

Jei nesinaudojate VPN, jūsų interneto paslaugų teikėjas gali matyti, kokiose interneto svetainėse lankotės (pagal jūsų registruotą IP adresą) ir kiek laiko jose praleidžiate. Jis taip pat žino, kas esate, ir jūsų pradinį IP, todėl, jeigu nesinaudojate VPN, gali jus atsekti. JAV interneto paslaugų teikėjams net nereikia jūsų leidimo įrašyti naršymo istoriją, ja dalytis ar ją parduoti.

Įjungus VPN programinę įrangą, interneto paslaugų teikėjas nebegali matyti, ką veikiate prisijungę prie interneto. Vis dėlto jis visada žinos jūsų tikrąjį IP adresą, nes jis priskirtas jūsų naudotojo profiliui. Kadangi mokate už paslaugą, interneto paslaugų teikėjas saugo jūsų asmens ir mokėjimo duomenis. Vienintelis būdas visiškai atsiriboti nuo interneto paslaugų teikėjo – naudotis kito asmens internetu (pavyzdžiui, viešuoju „Wi-Fi“), tačiau jums vis tiek reikės VPN, kad jūsų nešnipinėtų.

3. Vyriausybės vykdomas sekimas

Jeigu vykdomas vyriausybės sekimas, VPN užtikrinamas anonimiškumas daugiausia priklausys nuo jūsų vyriausybės naudojamų sekimo metodų. Vyriausybės turimos priemonės gerokai viršija VPN užtikrinamą apsaugą. Visgi kalbant tik apie jūsų interneto ryšį, VPN gali itin padidinti jūsų privatumą.

Nepamirškite, kad kai kuriose šalyse VPN yra užblokuoti arba laikomi neteisėtais. Esant represiniams režimams su griežtais internetinės cenzūros įstatymais, vyriausybės nori visiškai kontroliuoti savo piliečių kibernetinę erdvę. Dėl to jos randa būdų, kaip sekti piliečius ir kištis į jų privatumą. Kai kuriais atvejais leidžiama naudoti tik vyriausybės patvirtintus VPN, o tai paprastai reiškia, kad vyriausybė gali stebėti VPN naudotojus.

4. Svetainės

Net naudojant VPN, svetainės gali matyti, kokią operacinę sistemą ar naršyklę naudojate, kokius įskiepius įdiegėte ir net tai, ar šiuo metu esate prisijungę prie kokios nors socialinių tinklų platformos.

Dauguma svetainių taip pat naudoja sekimo priemones ir slapukus. Pastarieji gali būti naudingi, nes gali išsaugoti prisijungimo seansus ar pirkinių krepšelius, tačiau kartu jie atlieka svarbų vaidmenį sukurdami jūsų naudotojo profilį. Tai informacija apie tai, kas esate, kokiais produktais ar reklamomis domėjotės, kurią galima parduoti trečiosioms šalims. 

VPN nesustabdys slapukų saugojimo jūsų naršyklėje – tai padaryti gali tik jūsų naršyklė. Norėdami tvarkyti slapukus, galite juos ištrinti rankiniu būdu po kiekvieno naršymo seanso arba įdiegti naršyklės papildinį, kuris juos užblokuos ar apribos. Vis dėlto VPN padeda užmaskuoti tikrąjį jūsų IP adresą, todėl svetainės ir jų slapukai negali susieti jūsų veiklos su faktine buvimo vieta.

Bet kuri svetainė, į kurią įkeliate failus, įskaitant socialinius tinklus (bet ne tik juos), taip pat galės matyti jūsų metaduomenis, jei failai juos turi. Metaduomenys – jūsų skaitmeniniuose dokumentuose ir nuotraukose esanti informacija, kuri gali atskleisti, kas sukūrė failą, kokiai organizacijai jis priklauso, kada failas buvo redaguotas ir net koks įrenginys buvo naudojamas jam sukurti.

5. Socialinių tinklų platformos

Jūsų anonimiškumo lygis socialiniuose tinkluose priklauso nuo to, kiek asmens duomenų atskleidžiate. Net jei naudojate VPN, platforma bei kiti naudotojai vis tiek gali matyti ir rinkti duomenis, kuriuos savanoriškai paskelbiate. Paprasčiau tariant, VPN neapsaugos jūsų privatumo, jei jūsų profiliai yra vieši arba jei atvirai dalijatės neskelbtina informacija.

Didelė rizika privatumui kyla dėl vietos nustatymų jūsų socialinių tinklų profilyje. Jei neišjungsite vietos sekimo, socialinių tinklų platformos ir galbūt visi, peržiūrintys jūsų įrašus, galės matyti jūsų buvimo vietą kiekvieną kartą, kai kuo nors pasidalysite. Norėdami apsaugoti savo privatumą, reguliariai peržiūrėkite savo privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jūsų socialinių tinklų profiliai yra kuo privatesni.

6. „Google“ ir kitos paieškos sistemos

Kaip ir daugelis socialinių tinklų platformų, bendrovė „Google“ sukūrė sėkmingą verslą pasitelkdama sekimo priemones ir reklamą. Tačiau padėtį ypač apsunkina daugybė šiai technologijų gigantei priklausančių paslaugų – „Gmail“, „Google Maps“, „YouTube“, „Chrome“ ir pan. Kuo daugiau šių platformų naudojate, tuo daugiau informacijos bendrovė „Google“ apie jus surenka ir sukuria išsamų naudotojo profilį, kuriame yra daug asmens tapatybės informacijos, pavyzdžiui, jūsų buvimo vieta, amžius, lytis, paieškos istorija ir net vaizdo įrašai, kuriuos žiūrėjote „YouTube“. 

Išjungus buvimo vietos istoriją paskyros nustatymuose, sekimas nebūtinai sustabdomas. Bendrovė „Google“ vis tiek gali stebėti jūsų buvimo vietą pasitelkusi kitas priemones, kaip antai veiklą programėlėje arba „Wi-Fi“ ryšį.

„Google“ seka ne tik tai, kur lankotės. Bendrovė naudoja veido atpažinimo technologiją, kad nuskaitytų jūsų nuotraukas, jos robotai nuskaito „Gmail“ ir „Google Drive“ esančius dokumentus, o „Chrome“ seka visas lankomas svetaines ir reklamas, kuriomis susidomite. Ši informacija naudojama norint parodyti jums dar daugiau reklamų. Jei manote, kad tai kišimasis, apsvarstykite galimybę naudotis kitomis, į privatumą orientuotomis paieškos sistemomis.

7. Mokėjimo paslaugų teikėjai

Jūsų kredito kortelės ir su skaitmeniniais mokėjimais susijusi veikla palieka pėdsakų, kuriuos galima lengvai susieti su jumis. Mokėjimo įrašai gali atskleisti, kur ir kada apsipirkote, kur įlipote į traukinį ir kur išlipote, taip pat net aplankytus miestus ar šalis. Kadangi dauguma finansų sistemų reikalauja tam tikro tapatybės patvirtinimo, anonimiškumas neįmanomas, nebent naudojate grynuosius pinigus ar kriptovaliutas. Štai kodėl į privatumą orientuotos įmonės, tokios kaip „NordVPN“, taip pat priima mokėjimus kriptovaliutomis.

8. Programėlės

Mes pernelyg pasitikime programėlėmis nuo pat tos akimirkos, kai jas atsisiunčiame. Beveik kiekviena programėlė prašo leidimo pasiekti tam tikras įrenginio dalis, pavyzdžiui, fotoaparatą, mikrofoną, kontaktus ar buvimo vietą, tad reikia suteikti tokią prieigą tam, kad apskritai galima būtų ja naudotis. Tačiau tik nuo programėlės kūrėjų ketinimų ir politikos priklauso tai, ką jį daro su šia prieiga.

Mes taip pat dažnai naudojamės programėlėmis, su kuriomis dalijamės savo asmens duomenimis (pavyzdžiui, žinučių ir vaizdų redagavimo programėlėmis). Net jei naudojate tokias priemones kaip VPN, kad naršydami internete liktumėte privatūs, jūsų įrenginyje įdiegtos programėlės vis tiek gali rinkti ir perduoti (dažnai tiesiogiai jų kūrėjams ar trečiosioms šalims) duomenis veikdamos fone.

Prieš atsisiųsdami programėlę, pasidomėkite jos kūrėju. Ieškokite programėlių, kurias sukūrė patikimos įmonės, turinčios aiškią privatumo politiką ir reguliariai atnaujinančios programėlę dėl saugumo. Pavyzdžiui, galite pasirinkti privačią ir šifruotą žinučių programėlę. Skirtingai nei kai kurios populiariausios žinučių programėlės, galinčios saugoti jūsų žinutes savo serveriuose arba rinkti metaduomenis apie tai, su kuo ir kada bendraujate, šifruotos programėlės sukurtos siekiant apriboti duomenų rinkimą ir užtikrinti, kad tik numatytas gavėjas galėtų skaityti jūsų žinutes.

Kokie veiksniai turi įtakos VPN anonimiškumui?

VPN anonimiškumas susijęs ne tik su techninėmis savybėmis. Keletas pagrindinių veiksnių lemia, kiek anonimiška iš tikrųjų yra VPN paslauga. 

Pirma, svarbi serverio vieta. Jūsų informacija saugesnė, jeigu naudojatės VPN su serveriais, esančiais privatumui palankiose šalyse, kuriose nėra anonimiškumui galinčių pakenkti duomenų saugojimo įstatymų. Visgi svarbi ne tik serverių vieta, bet ir tai, kas kontroliuoja VPN infrastruktūrą. Paslaugų teikėjai, patys valdantys savo serverius, paprastai suteikia didesnes privatumo garantijas. Teisinis ir geografinis reguliavimas taip pat gali turėti įtakos VPN paslaugų teikėjų veiklai ir tam, kokią informaciją jų gali būti reikalaujama rinkti ar dalytis.

VPN šifravimo protokolai ir IP paslėpimas yra svarbūs techniniai elementai, apsaugantys jūsų duomenis ir virtualią vietą nuo smalsuolių. Vis dėlto kai kurie pavojai gali tykoti net ir esant stipriam šifravimui bei galiojant VPN duomenų neregistravimo politikai. Pavyzdžiui, DNS nutekinimas gali atskleisti jūsų naršymo veiklą interneto paslaugų teikėjui ar kitiems stebėtojams, net jei naudojate VPN. Kiti saugumo trūkumai arba prastas saugumo funkcijų įgyvendinimas irgi gali kelti pavojų jūsų privatumui. 

Anonimiškumas taip pat labai priklauso nuo naudotojo elgesio. Prisijungę prie asmeninių paskyrų, dalydamiesi asmenine informacija arba naudodami įrenginius leidžiančias identifikuoti naršykles, galite atskleisti, kas esate, nesvarbu, koks saugus bebūtų jūsų VPN ryšys. Taip pat svarbu, kaip mokate už savo VPN paslaugą. Anonimiškos mokėjimo parinktys padeda išvengti jūsų tapatybės susiejimo su paskyra.

VPN ir kitos anonimiškumą užtikrinančios priemonės

VPN, „Tor“ naršyklė ir tarpiniai serveriai yra populiarios privatumą internete užtikrinančios priemonės, tačiau kalbant apie anonimiškumą, greitį ir patogumą, visos jos skiriasi. Svarbu nepamiršti, kad internete nėra nieko, kas būtų visiškai anonimiška, – kiekviena priemonė įvairiais lygmenimis padeda apsaugoti jūsų privatumą, tačiau negali užtikrinti visiško nematomumo.

VPN sukuria saugų, šifruotą tunelį tarp jūsų įrenginio ir interneto, pakeičia IP adresą ir užšifruoja duomenų srautą. Dėl to galite greitai ir patogiai naudoti VPN kasdien naršydami ar žiūrėdami įvairius vaizdo įrašus.

„Tor“ naršyklė nukreipia jūsų duomenų srautą per kelis savanorių teikiamus mazgus visame pasaulyje, todėl labai sunku atsekti jūsų veiklą. Lyginant „Tor“ naršyklę ir VPN, pirmoji siūlo didesnį anonimiškumą, tačiau dėl to nukenčia sparta ir patogumas, o tai gali varginti dažnai internetu besinaudojančius asmenis. O VPN užtikrina pusiausvyrą tarp privatumo ir našumo.

Tarpinis serveris veikia kaip tarpininkas tarp jūsų ir interneto. Jis pakeičia jūsų IP adresą, bet dažnai nenaudoja šifravimo. Lyginant tarpinius serverius su VPN, žiniatinklio tarpiniai serveriai yra paprastesnė naršyklėje esanti parinktis, tačiau jai trūksta šifravimo ir saugumo funkcijų, dėl kurių VPN yra saugesnis pasirinkimas.

Tam tikrais atvejais derinant priemones galima užtikrinti didesnį privatumą. Pavyzdžiui, naudojant VPN su „Tor“ naršykle, prieš jūsų duomenų srautui patenkant į „Tor“ tinklą, jis papildomai užšifruojamas – taip padidinamas saugumas ir neprarandamas anonimiškumas. Tai, kada ir kaip derinti šias priemones, priklauso nuo jūsų privatumo poreikių ir naršymo įpročių. Tačiau, kaip jau minėta, joks įrankis negali užtikrinti visiško anonimiškumo internete.

Ar „NordVPN“ – anonimiško VPN paslauga?

Nors rasti anonimišką VPN yra neįmanomas žygdarbis, galite pasitenkinti kitais privalumais. Bendrovė „NordVPN“ daro viską, kad užtikrintų saugumą ir privatumą. Ji siūlo šiame sektoriuje išskirtinai galingas funkcijas, padedančias užtikrinti didesnį privatumą, tačiau net ir tokiu atveju turite imtis papildomų atsargumo priemonių, kad padidintumėte savo anonimiškumą.

Toliau išvardijamos kelios iš daugybės funkcijų, padedančių „NordVPN“ užtikrinti jūsų informacijos privatumą.

• Griežta duomenų neregistravimo politika. Renkame tik tuos duomenis, kurių reikia mūsų paslaugoms teikti. Mūsų VPN neregistruoja duomenų. Naujausias mūsų duomenų neregistravimo politikos auditas įrodo, kad nesidalijame jūsų duomenimis su vyriausybinėmis įstaigomis, nes paprasčiausiai jų neturime.
• Naujos kartos šifravimas. Siūlome vienus geriausių VPN protokolų, įskaitant mūsų nuosavą didelės spartos „NordLynx“ protokolą. Taigi, galite naršyti privačiai ir jūsų veiklos negali matyti nei įsilaužėliai, nei jūsų interneto paslaugų teikėjas.
• DNS apsauga nuo nutekinimo. Jūsų duomenų srautas nukreipiamas per „NordVPN“ DNS serverius, tad jūsų IP niekada nebus nutekintas trečiajai šaliai.
• Užmaskuoti serveriai. Šie specialūs serveriai užmaskuoja faktą, kad apskritai naudojatės VPN ryšiu. Tokia funkcija leidžia lengviau gauti neribotą interneto prieigą autoritarinėse šalyse ir kitoje aplinkoje, kurioje VPN prieiga gali būti užblokuota.
• „Kill Switch“. Jūsų IP neturėtų nutekėti net ir nutrūkus VPN ryšiui.
• Mokėjimai kriptovaliutomis. Anoniminiai mokėjimai vienu žingsniu priartina jus prie visiško anonimiškumo.
• Didelė sparta. Kuo spartesnis jūsų VPN, tuo dažniau juo naudositės ir tuo geresnė bus jūsų privatumo apsauga.
• „Threat Protection Pro™“. „NordVPN“ funkcija „Threat Protection Pro™“ neutralizuoja kibernetines grėsmes prieš joms padarant realią žalą jūsų įrenginiui. Ji padeda nustatyti kenkėjiškos programinės įrangos turinčius failus, neleidžia patekti į kenkėjiškas svetaines ir blokuoja sekimo priemones bei įkyrias reklamas.

Ar VPN gali padėti pasiekti tikrą anonimiškumą internete?

Visiškas anonimiškumas internete yra tiesiog neįmanomas, tačiau VPN gali priartinti jus prie šio tikslo, sumažindamas jūsų skaitmeninį pėdsaką. VPN gali pakeisti jūsų IP adresą, užšifruoti jūsų interneto duomenų srautą ir apriboti informaciją, kurią apie jus gali sužinoti trečiosios šalys, kaip antai interneto paslaugų teikėjas, reklamuotojai ar įsilaužėliai. Paslėpdamas jūsų tikrąjį IP, VPN taip pat padeda užkirsti kelią kitiems sekti jūsų buvimo vietą arba įvairiais tikslais pasinaudoti jūsų IP adresu, pavyzdžiui, susieti jūsų veiklą su tapatybe ar vykdyti tikslinius išpuolius.

Tačiau nepaisant to, koks saugus yra VPN, internete netapsite visiškai anonimiški. Slapukai, įrenginius identifikuojančios naršyklės, prisijungimo būdas ir net veikla socialiniuose tinkluose gali padėti atskleisti jūsų tapatybę. Tam, kad internete būtumėte kuo anonimiškesni, VPN reikia naudoti kartu su kitomis į privatumą orientuotomis priemonėmis, pavyzdžiui, „Tor“ naršykle, privačiomis naršyklėmis ir ugdyti asmeninius įpročius. 

Ar naudojantis VPN jus gali atsekti?

Jeigu naudojate privatų VPN, pašaliniams bus itin sunku stebėti jūsų veiklą internete. Viskas priklauso nuo to, kaip galite būti sekamas ir ką darote. Jei naudojate prie savo „Google“ paskyros prijungtą „Chrome“ naršyklę ir jūsų duomenų srautas užšifruotas, „Google“ vis tiek žinos, kuriose svetainėse lankėtės ir kokiu turiniu domėjotės. Jums prisijungus prie VPN serverio interneto paslaugų teikėjas ar vyriausybė negalės sužinoti, ką veikiate internete.

Jei gyvenate totalitarinėje šalyje, kurioje taikomos labai griežtos interneto taisyklės, valdžios institucijos gali nurodyti jūsų interneto paslaugų teikėjui perduoti ryšio žurnalus ir duomenis. Remdamiesi šia informacija jie matys, kad prisijungėte prie VPN, bet ne tai, ką veikėte vėliau. Vis dėlto „NordVPN“ siūlo užmaskuotų serverių funkciją, kuria naudojantis sunkiau aptikti VPN apsaugotą ryšį. Turėti neatsekamą VPN yra beveik neįmanoma, tačiau jis gali padėti užkirsti kelią smalsuoliams gauti privačios informacijos.