VPN tunelis: kas tai ir kaip jis veikia?

Kas yra VPN tunelis?

VPN tunelis – užšifruotas ryšys tarp jūsų įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio, išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio, ir VPN serverio. Jis paslepia jūsų IP adresą ir užšifruoja internetu siunčiamus duomenis, taip pat duomenis, kurie sukuriami jums naršant. Smalsuoliai negalės gauti prieigos prie jūsų duomenų ar sekti jūsų veiklos internete, nes be kriptografinio rakto ryšys negali būti perimamas.

VPN tuneliavimas yra pagrindinė visų VPN funkcija. VPN teikėjai naudoja skirtingus tuneliavimo protokolus, pavyzdžiui, „WireGuard“ arba „OpenVPN“. Šie protokolai užtikrina, kad duomenys galėtų judėti tinkle.

Kaip veikia VPN tuneliavimas?

VPN tuneliavimas – procesas, kai duomenys, nepažeidžiant jų privatumo, perduodami iš įrenginio ar tinklo į kitą įrenginį ar tinklą ir atgal. Kad pajustumėte VPN tuneliavimo teikiamą naudą, pirmiausia turite pradėti naudotis VPN paslaugomis. Kai jūsų įrenginys prisijungia prie VPN, sukuriamas saugus tunelis, net jei naudojate viešąjį „Wi-Fi“ ryšį.

Ką daro VPN tunelis?

Paprastai tariant, VPN tunelis apsaugo jūsų veiklą internete. Jis apsaugo jūsų ryšį ir paslepia jūsų veiklą internete nuo pašalinių akių. VPN tunelis užtikrina, kad:

• jūsų duomenų srautas būtų užšifruotas. Stiprūs šifravimo protokolai užšifruoja jūsų duomenų srautą, todėl jis yra neįskaitomas įsilaužėliams, interneto paslaugų teikėjams ir kitoms trečiosioms šalims. Net jei kas nors sugebėtų jį perimti, nepamatytų nieko, išskyrus nenaudingą kodą;
• jūsų IP adresas būtų paslėptas. Vykstant VPN tuneliavimo procesui, kai jūsų įrenginys užmezga saugų ryšį su VPN serveriu, jūsų interneto duomenų srautas gali būti nukreipiamas per tą serverį. Šio proceso metu jūsų tikrasis IP adresas ir virtuali vieta pakeičiami serveriui priskirtu adresu ir vieta. Nors pats tunelis pasirūpina šifravimu ir saugumu, dėl šio nukreipimo trečiosioms šalims daug sunkiau atsekti jūsų veiklą;
• jūsų ryšys būtų apsaugotas. Galite naudoti viešąjį „Wi-Fi“ ar kitą nepatikimą tinklą nesijaudindami dėl sekimo, stebėjimo ar interneto srauto perėmimo.

Prisijungus prie interneto be VPN, gali būti atskleista daug jūsų duomenų. Jūsų interneto paslaugų teikėjas gali matyti jūsų veiklą, o svetainės gali atpažinti jūsų IP adresą ir vietą. Matydami šią informaciją, įsilaužėliai gali pasitelkti kenkėjišką programinę įrangą ar išpirkos reikalavimo programinę įrangą. Jie taip pat gali vykdyti duomenų viliojimo bei paskirstytojo paslaugos trikdymo (DDoS) atakas ir taikyti kitus metodus, kad perimtų duomenis ir panaudotų juos savo reikmėms.

Naudojant VPN, jūsų duomenų paketai keliauja per šifruotą ir saugų tunelį, kuris apsaugo jūsų naršymo veiklą, paslepia IP adresą ir nukreipia duomenis į VPN serverį. Nei interneto paslaugų teikėjas, nei įsilaužėliai negali jūsų identifikuoti, susekti jūsų duomenų ar buvimo vietos. VPN tunelis – viena naudingiausių saugumą internete užtikrinančių technologijų.

Kokybiškos VPN paslaugos, kaip antai „NordVPN“, gali pasiūlyti dar daugiau. Kaip viena iš geriausių VPN paslaugų, „NordVPN“ sujungia greitus ir patikimus VPN tuneliavimo protokolus su papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip „Threat Protection Pro™“. Ši funkcija blokuoja kenkėjišką programinę įrangą, sekimo priemones ir kenkėjiškas svetaines, sukurdama visapusišką kibernetinio saugumo sprendimą, kad būtumėte saugesni internete.

Koks yra VPN tuneliavimo procesas?

VPN tuneliavimas įvyksta ne iš karto. Tai laipsniškas procesas, kuris prasideda prisijungus prie VPN programėlės ir baigiasi nutrūkus seansui. Toliau paaiškiname, kaip veikia VPN tuneliavimas.

1. 1.VPN ryšio inicijavimas. Šis veiksmas pradedamas atsidarius VPN programėlę, pasirinkus VPN serverį ir užmezgus ryšį (spustelėjus „Connect“ (prisijungti). Tada programėlė užmegza ryšį su VPN paslauga, pasiekia serverį ir rengiasi sukurti saugų ryšį.
2. 2.Autentifikavimas. Jūsų įrenginys ir VPN serveris atlieka abipusį autentifikavimą. Jie tikrina vienas kito tapatybę naudodami kredencialus arba skaitmeninius sertifikatus. Tuomet vyksta apsikeitimas kriptografiniais duomenimis (angl. cryptographic handshake) – įrenginys ir VPN serveris susitaria dėl šifravimo parametrų, keičiasi saugiais seanso raktais ir kartais patvirtina autentifikavimo duomenis.
3. 3.Užšifruoto tunelio sukūrimas. Po autentifikavimo jūsų VPN sukuria saugų tunelį, naudodamas tokius protokolus kaip „WireGuard“, „OpenVPN“ arba „IKEv2“ / „IPSec“. Šis tunelis sukuria saugų ir šifruotą kelią, kad jūsų duomenys galėtų judėti iš jūsų įrenginio į VPN serverį, o pašaliniai asmenys liktų atskirti nuo jūsų interneto duomenų srauto.
4. 4.Duomenų šifravimas ir perdavimas. Jūsų įrenginys užšifruoja visus duomenis prieš juos išsiųsdamas. Taip užtikrinama, kad niekas kitas negalėtų jų pasiekti ar naudoti, net jei pavyktų juos perimti.
5. 5.Iššifravimas VPN serveryje. VPN serveris gauna užšifruotus duomenis, juos iššifruoja naudodamas sutartus raktus ir siunčia į numatytą paskirties vietą, t. y. svetainę, kurioje norite apsilankyti. Šiame etape jis pakeičia jūsų tikrąjį IP adresą savuoju, taip paslėpdamas jūsų tapatybę ir vietą.
6. 6.Duomenų grąžinimas į naudotojo įrenginį. Svetainė siunčia duomenis atgal į serverį, kuris juos vėl užšifruoja ir siunčia tuneliu. Jūsų įrenginys juos iššifruoja, todėl svetainė jums paprastai atsidaro.
7. 7.Tunelio išardymas. Kai atsijungiate, VPN išjungia tunelį ir ištrina seanso raktus. Tokiu būdu nelieka jokių šifruoto seanso pėdsakų ir niekas ateityje negali pakartotinai panaudoti tų pačių šifravimo raktų.

Kokie yra VPN tuneliavimo protokolų tipai?

Yra daug skirtingų VPN tuneliavimo protokolų. Skiriasi jų greitis, saugumo lygis, šifravimo procesai ir kitos funkcijos. Toliau panagrinėsime dažniausius tipus.

1. „WireGuard“

Saugumas: labai didelis

Greitis: labai didelis

Greičiausias protokolas, itin naudingas, kai svarbus yra greitis. Jis taip pat yra labai saugus. „WireGuard“ sudaro vos 4 000 kodo eilučių, todėl lieka mažiau vietos pažeidžiamumams ir trūkumams. Tai atvirojo kodo protokolas, todėl jį galima pritaikyti ir derinti pagal savo poreikius.

„WireGuard“ vis dar yra kūrimo stadijoje ir, skirtingai nei „OpenVPN“ ir „IPSec“, šiam protokolui reikalinga nuosava infrastruktūra.

2019 m. „NordVPN“ pristatė „NordLynx“ – protokolą, kuris pasižymi „WireGuard“ greičiu, bet užtikrina dar didesnį naudotojų saugumą ir privatumą.

2. „OpenVPN“

Saugumas: didelis

Greitis: didelis

„OpenVPN“ yra atvirojo kodo protokolas, suderinamas su visomis pagrindinėmis operacinėmis sistemomis. Galite atsisiųsti išeitinį kodą, jį peržiūrėti ir modifikuoti pagal savo poreikius. „OpenVPN“ protokolas gali veikti naudojant TCP arba UDP interneto protokolus. Jis taip pat laikomas vienu saugiausių VPN tuneliavimo protokolų ir yra gana greitas.

Nors „OpenVPN“ yra saugus ir greitas, jį nustatyti savarankiškai yra gana sudėtinga.

3. „IKEv2“ / „IPSec“

Saugumas: didelis

Greitis: didelis

„IKEv2“ / „IPSec“ protokolas pasižymi „IPSec“ saugumo privalumais ir „IKEv2“ greičiu. Kai nutrūksta VPN ryšys arba perjungiate tinklus, „IKEv2“ / „IPSec“ automatinio prijungimo funkcija atkuria įprastą veikimą.

Nors „IKEv2“ / „IPSec“ yra geras protokolas, jis nesuderinamas su kai kuriomis operacinėmis sistemomis.

4. L2TP / „IPSec“

Saugumas: vidutinis

Greitimas: vidutinis

L2TP / „IPSec“ palaiko skirtingus šifravimo protokolus, todėl galite jį lengvai pritaikyti pagal savo poreikius. Šį protokolą taip pat lengva nustatyti, nes yra daug prieinamos medžiagos.

L2TP / „IPSec“ nėra labai saugus protokolas, nes yra pasenęs ir turi daug pažeidžiamumų. Dėl dvigubo duomenų įkapsuliavimo šis protokolas yra lėtesnis. Skirtingai nuo SSTP, jis prastai apeina užkardas.

5. SSTP

Saugumas: didelis

Greitis: vidutinis

SSTP lengva nustatyti ir jis turi gerą palaikymą. Tai saugus ir gana greitas protokolas, kuris gerai apeina užkardas.

Deja, jis veikia tik „Windows“ sistemoje. Jį sukūrė „Microsoft“, kuri, kaip žinoma, bendradarbiauja su NSA.

6. PPTP

Saugumas: prastas

Greitis: didelis

PPTP yra greitas ir patogus protokolas, tinkantis tiems, kurie ieško lengvai naudojamo VPN. Jis taip pat yra suderinamas su visomis sistemomis ir lengvai nustatomas.

Tačiau tai yra pasenęs protokolas, o tai reiškia, kad jis nėra saugus ir turi daug pažeidžiamumų bei spragų. Šis protokolas yra pakankamai primityvus, todėl jį lengvai blokuoja užkardos.

Kas yra VPN skaidomasis tuneliavimas?

VPN tunelis užšifruoja visą jūsų duomenų srautą, tačiau kai kuriais atvejais galite to nenorėti. VPN skaidomasis tuneliavimas – funkcija, leidžianti pasirinkti, kuri jūsų interneto duomenų srauto dalis keliaus per saugų VPN tunelį, o kuri – paprastu interneto ryšiu. Užuot siuntę visą duomenų srautą per VPN, galite nukreipti tik pasirinktas programėles ar svetaines.

VPN skaidomasis tuneliavimas leidžia apsaugoti slaptą veiklą, pavyzdžiui, internetinę bankininkystę, išlaikant kitą srautą, kaip antai srautinį transliavimą, už VPN ribų. Tokiu būdu užtikrinama didesnė sparta.

Kai kurie VPN teikėjai, pavyzdžiui, „NordVPN“, siūlo skaidomojo tuneliavimo funkciją, o kiti – tik standartinę VPN sąranką, t. y. tunelį, kuris užšifruoja visą jūsų interneto duomenų srautą.

Ar VPN skaidomasis tuneliavimas kelia kokią nors riziką?

Nors VPN skaidomasis tuneliavimas yra labai naudinga funkcija, jį naudojant mažiau apsaugomas duomenų srautas, kurio nepasirinkote. Programėlės ar interneto svetainės, kurių nenukreipiate per VPN, tiesiogiai prisijungia prie interneto, t. y. jos yra už užšifruoto VPN tunelio ribų. Toliau aprašome tris pagrindinius VPN skaidomojo tuneliavimo keliamos rizikos tipus.

• Tam tikra jūsų duomenų srauto dalis nėra apsaugota. Duomenų srautas, kurį nukreipiate už VPN ribų, išlieka atviras. Ne tunelyje esantys srauto duomenys, pavyzdžiui, jūsų IP adresas ir veikla, vis tiek bus matomi jūsų interneto paslaugų teikėjui, trečiosioms šalims ar visiems, stebintiems tinklą.
• Daugiau galimybių prasmukti kenkėjiškai programinei įrangai. Jei naudojate tiek saugius, tiek nesaugius tinklus, įsilaužėliai gali pasinaudoti neapsaugota dalimi, kad patektų į jūsų įrenginį. Jei kenkėjiška programinė įranga patenka į jūsų įrenginį per nesaugų duomenų srautą, ji taip pat gali turėti įtakos per VPN tunelį veikiančioms programėlėms, ypač jei jos dalijasi prieiga prie failų ar sistemos išteklių.
• Didesnė rizika naudojantis viešuoju „Wi-Fi“ ryšiu. Jei naudojate skaidomąjį tuneliavimą prisijungę prie viešųjų tinklų, neįtrauktos programėlės gali perduoti nešifruotus duomenis, tad jums gali grėsti stebėjimas, komunikacijos perėmimo atakos ar duomenų perėmimas.

Išmintingai naudojant, skaidomasis tuneliavimas yra saugi alternatyva, tačiau reikia žinoti, kada ir kaip jį įjungti.

Kuo skiriasi skirtingose vietose esančių įrenginių VPN tunelis ir skaidomasis tuneliavimas?

Ne visi VPN tuneliai veikia vienodai: vieni apsaugo ištisus tinklus, o kiti – tik tam tikrą jūsų duomenų srauto dalį. Skirtingose vietose esančių įrenginių VPN sukuria saugų tunelį tarp dviejų atskirų tinklų, pavyzdžiui, skirtingų įmonės filialų, kad jie galėtų saugiai dalytis duomenimis. O skaidomasis tuneliavimas suteikia galimybę pasirinkti, kuri interneto duomenų srauto dalis keliauja per VPN tunelį, o kuri – ne. Paprastai tariant, vienas sujungia visus tinklus, o kitas valdo duomenų srautą viename įrenginyje.

Kokia yra VPN tunelio nauda?

VPN tunelis užtikrina ne tik saugų ir privatų duomenų srautą, bet ir visapusišką ryšį. Toliau išvardijami pagrindiniai VPN tunelio privalumai.

• Didesnis saugumas internete. VPN tunelis užšifruoja jūsų duomenis ir apsaugo juos nuo įsilaužėlių, sekimo priemonių ir smalsuolių.

• Saugesnė prieiga prie privačių tinklų. Dirbdami nuotoliniu būdu galite saugiau prisijungti prie savo įmonės vidaus sistemų arba failų.

• Jokio pralaidumo ribojimo priklausomai nuo veiklos. Kai kurie interneto paslaugų teikėjai gali sulėtinti jūsų ryšį priklausomai nuo to, ką veikiate internete, pavyzdžiui, jei naudojatės srautinio transliavimo paslaugomis ar siunčiatės didelius failus. VPN tunelis gali padėti to išvengti, užtikrindamas, kad niekas negalėtų atsekti jūsų veiklos.

• Mažiau sekimo ir profiliavimo. Kai jūsų duomenų srautas yra paslėptas, trečiosios šalys negali lengvai rinkti duomenų apie jus reklamoms ar tiksliniam turiniui.

• Papildoma apsauga prisijungus prie viešųjų tinklų. VPN tunelis saugo jūsų slaptažodžius, pranešimus ir asmens duomenis atviruose tinkluose, pavyzdžiui, oro uostuose ar kavinėse.

Ar VPN tunelis turi kokių nors trūkumų?

Nors VPN tuneliavimo nauda yra nepaneigiama, turėtumėte žinoti ir apie jo trūkumus.

• Sumažėjusi sparta. Kadangi jūsų duomenys šifruojami ir nukreipiami per VPN serverį, tai gali sulėtinti jūsų interneto greitį, ypač jei naudojate tolimus serverius arba dažnai siunčiatės didelius failus.

• Ne visos paslaugos veikia su VPN. Kai kurios svetainės ir srautinio transliavimo platformos gali blokuoti VPN ryšius arba apriboti prieigą, jeigu aptinka, kad naudojamas VPN.

Nepaisant kelių niuansų, VPN tunelio užtikrinamas saugumas tikrai yra to vertas.

Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis VPN paslaugą?

Rinkdamiesi VPN neturėtumėte pasirinkti pirmo internete pamatyto pavadinimo. Patikimas VPN tunelis gali apsaugoti jūsų privatumą, bet tik tuo atveju, jei paslaugos teikėjas taiko aukštus standartus. Pasidomėkite ir prieš įsipareigodami bet kuriam teikėjui atsižvelkite į toliau išvardytus aspektus.

• Palaikomi VPN protokolai. Ieškokite paslaugų teikėjų, siūlančių saugius, modernius protokolus, tokius kaip „WireGuard“, „OpenVPN“ arba „IKEv2“ / „IPSec“. VPN paslaugai naudojami protokolai lemia tai, kaip užšifruojami jūsų duomenys ir kaip gerai veikia VPN tunelis.
• Sparta ir našumas. Šifravimas gali šiek tiek sulėtinti tinklo greitį. Įsitikinkite, kad paslaugų teikėjas turi sparčius VPN serverius ir palaiko didelės spartos protokolus, kad išvengtumėte itin lėto ryšio.
• Įrenginio ir platformos suderinamumas. Jūsų VPN tunelis turėtų veikti visuose jūsų įrenginiuose, įskaitant nešiojamąjį kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį ir net maršrutizatorių. Tam neturėtų prireikti sudėtingos sąrankos ar techninės patirties. Be to, įsitikinkite, kad yra galimybė vienoje paskyroje vienu metu prijungti kelis įrenginius.
• Apsaugos funkcijos. Patikima paslauga turėtų užtikrinti stiprų duomenų šifravimą, saugų autentifikavimą ir tokias funkcijas kaip „Kill Switch“, DNS apsaugą nuo nutekinimo ar net skaidomojo tuneliavimo parinktį. Dar geriau, jei VPN paslauga siūlo papildomų saugumo ir apsaugos nuo kibernetinių grėsmių funkcijų.
• Serverio aprėptis. Kuo daugiau serverių VPN turi skirtingose vietovėse, tuo lankstesnis ir patikimesnis bus jūsų VPN ryšys.
• Patikimas klientų aptarnavimas. Su problemomis susiduriame visi, tad patikima VPN paslauga turėtų pasiūlyti greitą klientų aptarnavimą ir paprastas naudoti programėles.

Apsvarstydami pasirinkimus nepamirškite, kad skirtumas tarp nemokamo ir mokamo VPN dažnai atspindi tunelio kokybę, greitį ir saugumą. Mokamų paslaugų teikėjai paprastai siūlo geresnius protokolus, daugiau serverių ir stipresnį šifravimą. Stabiliam ir saugiam VPN tuneliavimui patikimas mokamas teikėjas yra geresnis pasirinkimas.

Kaip patikrinti, ar VPN tunelis veikia

Tikrindami, ar VPN tunelis veikia, turite ne tik įsitikinti, ar esate prijungtas prie VPN serverio, bet ir ar VPN saugiai užšifruoja ir nukreipia jūsų interneto srautą per tunelį. Toliau aprašome tris geriausius būdus, kaip patikrinti, ar jūsų VPN tunelis aktyvus ir teisingai veikia.

1. 1.Patikrinkite savo IP adresą prieš ir po prisijungimo. Apsilankykite IP tikrinimo svetainėje prieš įjungdami VPN ir po to. Jei jūsų IP pasikeičia į VPN serverio suteiktą IP, tai reiškia, kad jūsų įrenginys sėkmingai prijungtas prie serverio. Tačiau šis metodas patvirtina tik ryšį su serveriu, o ne tai, kad visas jūsų duomenų srautas yra užšifruotas per saugų VPN tunelį.
2. 2.Naudokite tinklo stebėjimo programinę įrangą. Jei norite detaliau išsiaiškinti, kaip veikia jūsų VPN tunelis, labiausiai jums padės tinklo stebėjimo programinė įranga. Šis įrankis suteikia jums išsamios informacijos apie tai, kaip nukreipiami jūsų duomenys, ir parodo, ar jūsų duomenų srautas iš tikrųjų keliauja per užšifruotą tunelį.
3. 3.Atlikite DNS nutekinimo testą. Nors tai nėra tiesioginis tunelio patikrinimo metodas, DNS užklausų nutekinimo testas gali padėti nustatyti galimas problemas. Jei testas parodys, kad DNS užklausos vis dar nukreipiamos per jūsų interneto paslaugų teikėją, o ne per VPN DNS serverius, tai gali reikšti, kad tam tikra jūsų duomenų srauto dalis nėra nukreipiama per VPN tunelį.

Ar galima įsilaužti į VPN tunelį?

Į VPN tunelį įsilaužti galima, tačiau tai pasitaiko retai ir paprastai tik tuo atveju, jei VPN naudoja silpną šifravimą arba pasenusius protokolus. Įsilaužėliai gali išnaudoti šias spragas, kad perimtų arba iššifruotų jūsų duomenis. Be to, jei pats VPN serveris yra pažeistas arba naudoja prastas naudotojų autentifikavimo priemones, jis gali prišaukti įsilaužėlius. Netinkamas VPN serverio konfigūravimas taip pat gali lemti saugumo spragas. Tačiau nulaužti modernaus šifravimo praktiškai neįmanoma.

Turėdami patikimą paslaugų teikėją, pavyzdžiui, „NordVPN“, esate daug saugesni. „NordVPN“ siūlo šiuolaikinius VPN protokolus, tokius kaip „NordLynx“, „OpenVPN“ ir „IKEv2“ / „IPSec“, kurie grindžiami stipriu šifravimu ir papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip „Kill Switch“ ir DNS apsauga nuo nutekinimo. Be to, būsite papildomai apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių su integruota „Threat Protection Pro™“ funkcija.