Jūsų IP: nėra informacijos · Jūsų statusas: ApsaugotaNeapsaugotanėra informacijos

Pereiti prie pagrindinio turinio

Kas yra afera ir kaip nuo jos apsisaugoti

Aferų, ypač internetinių aferų, vis daugėja. Į jas kliuvę, galite prarasti pinigus, patirti didelį stresą ir atskleisti sukčiams savo asmens duomenis. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip atpažinti aferas ir jų išvengti.

Kas yra afera ir kaip nuo jos apsisaugoti

Turinys

Turinys

Kas yra afera?

Aferos apibrėžtis

Afera – nesąžininga veikla, vykdoma siekiant iš aukos pasisavinti pinigus, turtą ar asmens duomenis. Aferistai apsimeta asmeniu, kuriuo auka pasitiki, kad išvengtų įtarimų ir klastingai priverstų auką atlikti jų norimus veiksmus. Aferos yra socialinės inžinerijos forma.

Kaip vykdomos aferos?

Aferos gali būti vykdomos pasitelkiant įvairius metodus, tačiau daugumos jų esmė – pinigų, turto ar informacijos vagystė. Kadangi žmonės vis daugiau laiko praleidžia internete, nusikaltėliai patobulino savo taktiką. Toliau aptariamos kelios aferos, apie kurias vertėtų žinoti.

Devyni aferų tipai

Duomenų viliojimas telefonu ar el. paštu, su pensijomis susijusios aferos, dovanų kortelių aferos, su kriptoturtu susiję sukčiavimo atvejai ir naujausios „Facebook“ aferos – vykdydami tokią veiklą sukčiai iš savo aukų kasmet pasisavina milijonus. Tai yra dažniausiai vykdomos aferos, apie kurias turėtumėte žinoti.

Duomenų viliojimas el. paštu ir telefonu

Norėdami išvilioti duomenis el. paštu, sukčiai savo aukoms išsiunčia laiškus su užkrėstomis nuorodomis. Jas spustelėjus į jūsų įrenginį gali būti parsiunčiamos šnipinėjimo programos arba galite būti nukreipti į fiktyvią svetainę. Šiuos laiškus siunčiantys nusikaltėliai gali apsimesti banko, įmonės ar valdžios institucijos atstovais ir siekti iš jūsų išgauti informaciją. Vienas iš tokio pobūdžio išpuolių yra „Geek Squad“ afera – jau kelerius metus vykdoma duomenų viliojimo apgaulė. Remiantis bendrovės „Check Point Research“ ataskaita, 2022 m. per pirmus tris mėnesius 52 % visų atvejų, kai buvo bandoma išvilioti duomenis el. paštu, sukčiai apsimesdavo „LinkedIn“ atstovais.

Siekiant išvilioti duomenis telefonu naudojami telefono skambučiai ir IP telefonijos technologija, pavyzdžiui, „Skype“ ir panašios platformos. Vykdydami išpuolius aferistai apsimeta, kad skambina iš teisėtų įmonių, bankų ar vyriausybinių institucijų arba dedasi jūsų pažįstamais.

Jums gali skambinti tikras asmuo arba iš suklastoto numerio galite gauti balso pašto pranešimą, kuriame prašoma perskambinti. Perskambinę išgirstumėte robotą, prašantį padiktuoti savo duomenis, kad būtumėte nukreipti toliau. Iš tikrųjų savo duomenis atiduotumėte sukčiams.

Su pensijomis susijusios aferos

JAV ir Jungtinėje Karalystėje yra dažnos su pensijomis susijusios aferos, kai nusikaltėliai pasisavina asmens sukauptą pensiją, o aukai tenka susimokėti nemažus mokesčius. Tokias aferas vykdantys sukčiai gali su jumis netikėtai susisiekti telefonu, SMS žinute arba el. paštu ir:

  • teigti, kad žino apie spragas, kuriomis pasinaudojus būtų apmokestinta mažesnė jūsų pensijos dalis;
  • pasiūlyti paskolą, išankstinę išmoką arba galimybę išsigryninti savo pensiją;
  • pasiūlyti investuoti visus pinigus į vieną produktą, o ne skirstyti juos skirtingoms investicijoms. Taip sukčiams kur kas paprasčiau iš jūsų pavogti didesnę sumą;
  • tikinti, kad padės jums gauti pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Tai teisėta tik tuo atveju, jei sunkiai sergate arba esate sudarę tam tikrą sutartį;
  • daryti spaudimą greitai priimti sprendimą.

Jei norite gauti pensiją anksčiau, patikrinkite, ar taikomos kokios nors nuobaudos. Jei kaupiate profesinę pensiją, jums gali reikėti gauti darbdavio sutikimą.

Fiktyvi techninė parama

Verta paminėti šią su fiktyvia technine parama susijusią aferą, nors ji ir yra priskiriama prie duomenų viliojimo telefonu kategorijos.

  • Vykdydami šią aferą sukčiai naudojasi jūsų paklusnumu valdžios institucijoms. Tokias aferas taip lengva įvykdyti, kad net bendrovė „Apple“ patikėjo policija apsimetusiais įsilaužėliais.
  • Norėdamas įpainioti į su fiktyvia technine parama susijusią aferą, nusikaltėlis gali paskambinti aukai ir teigti esąs banko, įmonės ar institucijos klientų aptarnavimo agentas. Aferistai netgi gali naudoti įvairias programėles, pavyzdžiui, „Telegram“. Tokios aferos vykdomos gana dažnai.
  • Sukčiai gali pranešti, kad jūsų kompiuteris buvo užkrėstas keliais virusais, o tam, kad jie gautų nuotolinę prieigą, jiems reikia jūsų slaptažodžio. Prisijungę prie jūsų įrenginio aferistai gali jame įdiegti klavišų paspaudimus registruojančią priemonę.
  • Be to, jie gali pranešti, kad jūsų banko sąskaita buvo naudojama sukčiavimui ir kad turite pateikti savo debeto kortelės duomenis.

Dėmesio! Dabar aferistai vykdo telefono numerio perkėlimo aferas ir imituoja teisėtus telefono numerius. Taigi būkite budrūs ir atminkite, kad įmonės niekada neprašo slaptos informacijos telefonu.

Asmens duomenų viešinimas

Sukčiai vykdo kompiuterines aferas, kad pavogtų ir internete paviešintų jūsų asmens duomenis, pavyzdžiui, nuotraukas, namų adresą, debeto kortelės duomenis, darbo vietą ar kitus privačius dokumentus. Nusikaltėliai gali parduoti jūsų asmens duomenis sukčiams arba naudoti juos, kad galėtų prie jūsų priekabiauti. Jie gali pavogti juos pasinaudodami duomenų nutekinimu, įsilauždami į jūsų įrenginį arba persekiodami jus socialiniuose tinkluose.

Brukalas

Kiekvieną dieną išsiunčiama milijardai laiškų su brukalu. 94 % brukalų yra užteršti kenkėjiška programine įranga, galinčia pavogti jūsų duomenis ir sugadinti jūsų įrenginį.

Brukaluose ir el. laiškuose paprastai yra nuorodų, kurias spustelėję galite būti nukreipti į kenkėjiškas svetaines, arba į jūsų įrenginį gali būti įdiegta kenkėjiška programinė įranga. Jūsų el. pašto adresas ar telefono numeris gali būti pavogti pasinaudojus nutekintais įmonės duomenis arba jums užsiregistravus fiktyvioje svetainėje. Kilus įtarimų, užuot spustelėję brukale esančias nuorodas, tiesiogiai susisiekite su įmone.

Sukčiavimas išankstiniais mokesčiais

Sukčiavimas išankstiniais mokesčiais – afera, kai sukčiai įtikina savo aukas sumokėti už paslaugas, kurių jos niekada negaus. Tai gali būti aferos, susijusios su karjeros galimybėmis ar paskolomis. Prieš iš anksto sumokėdami mokesčius, pirmiausia internete paieškokite informacijos apie įmonę ir paskaitykite atsiliepimus nepriklausomose atsiliepimų svetainėse.

Internetinių pažinčių aferos

Jūsų naujoji simpatija gali būti apgavikas, tad saugokitės internetinių pažinčių aferų. Sukčiai, siekdami įgyti jūsų pasitikėjimą, stengsis kuo greičiau užmegzti ryšį. Jie gali kviesti susitikti gyvai, bet niekada iš tikrųjų neatvykti. Aferistai taip pat gali staiga pasiūlyti susituokti, taip norėdami įtikinti, kad yra jums atsidavę.

Kas yra romantinis sukčiavimas? Paprastai juo siekiama išvilioti pinigus, tad pažinčių programėlėse venkite asmenų, kuriems reikia pinigų.

Pašto afera

Pandemijos metu itin dažnai buvo siunčiami pranešimai ir el. laiškai, kuriuose buvo prašoma pakeisti siuntų pristatymo laiką. Kadangi daugumai mūsų teko pragyventi užsisakant maistą ir kitas būtiniausias prekes internetu, sukčiai sugebėjo prisivilioti nemažai aukų.

Niekada nespauskite ant nuorodų pranešimuose ar el. laiškuose. Vietoj to, eikite į pašto ar siuntų pristatymo įmonės svetainę ir išsiaiškinkite joje. Be to, visada patikrinkite siuntėjo adresą. Nedidelės rašybos klaidos padės suprasti, jei esate apgaudinėjami.

Su kriptoturtu susijusios aferos

Federalinė prekybos komisija praneša, kad nuo 2021 m. su kriptoturtu susijusias aferas vykdantys nusikaltėliai jau pavogė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Aferistai įprastai naudoja fiktyvias svetaines ar programėles bei kainos išpūtimo ir pardavimo schemas kritpovaliutoms vogti.

  • Fiktyvios svetainės ir programėlės. Fiktyvios kriptovaliutų piniginės programėlės gali nutekinti jūsų duomenis sukčiams. Be to, nusikaltėliai gali įsilaužti į prastai apsaugotas prekybos platformas ir gauti informaciją iš jų.
  • Kainos išpūtimo ir pardavimo schemos. Prieš investuodami į staiga išpopuliarėjusias monetas ar žetonus, gerai pagalvokite. Sukčiai ragina žmones skubiai investuoti į monetą, taip padidina kainą ir tada parduoda savo akcijas. Akivaizdu, kad po to patiriamas nuosmukis, o turto vertė smarkiai sumažėja.

Kaip sužinoti, ar esate apgaudinėjami

Norėdami apsisaugoti nuo aferų, įsidėmėkite toliau nurodytus penkis požymius, kurie gali reikšti, kad esate apgaudinėjami.

Prašoma asmens duomenų

Įmonėse ir valdžios institucijose taikoma griežta privatumo politika, pagal kurią draudžiama prašyti klientų slaptos informacijos, kaip antai telefono numerio, banko sąskaitos ir prisijungimo duomenų.

Keistas siuntėjo adresas

Jei gavote „PayPal“ el. laišką, kuriame klaidingai parašytas pavadinimas „PayPal“, greičiausiai jį išsiuntė sukčiai. Teisėtos įmonės nesuklys rašydamos savo pavadinimą, o pastebėję tokią nedidelę klaidą galite išvengti didelių nemalonumų.

Manipuliuojama jūsų emocijomis

Profesionali organizacija netaikys keistos manipuliavimo taktikos. Ji nedarys spaudimo, negąsdins klientų ir tikrai neprašys jūsų nedelsiant imtis veiksmų, prieš tai nesikreipusi į jus kitais kanalais. Manipuliavimas emocijomis taip pat yra pinigų išgavimo apgaule požymis – sukčiai bando įgyti jūsų pasitikėjimą ir gali panaudoti jūsų empatiją ar kitas emocijas prieš jus pačius.

Su jumis susisiekiama netikėtai

Kritiškai vertinkite atvejus, kai su jumis staigiai susisiekiama skubiu klausimu. Tiesiogiai paskambinkite įmonei telefono numeriu, kuris jūsų įsitikinimu yra tikras. Nepamirškite, kad norėdami apsisaugoti turėtumėte neatskleisti jokios konfidencialios informacijos telefonu.

Viskas atrodo pernelyg gerai, kad būtų tiesa

Senolių išmintis byloja: jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Stenkitės neužkibti ant pernelyg didelių nuolaidų, dovanų kortelių ar kitų nemokamų produktų aferų kabliuko. Kenkiamoji reklama gali nukreipti jus į fiktyvią svetainę, skirtą jūsų įvestai informacijai pavogti.

Kaip apsisaugoti nuo aferistų

Vadovaukitės toliau aprašomais trimis patarimais, kad apsisaugotumėte nuo aferistų.

Sumažinkite savo pėdsaką internete

Stenkitės pateikti kuo mažiau informacijos apie save. Naudokite laikiną el. pašto adresą registracijai svetainėse ir internetinių parduotuvių paskyroms.

Prisiminkite visas interneto svetaines, kuriose susikūrėte paskyrą, ir kiek kartų kur nors užsiregistravote tam, kad nemokamai gautumėte paslaugą. Jūsų vardas, telefono numeris ir el. pašto adresas yra internete. Jūsų duomenys gali būti nutekinti iš įmonių duomenų bazių, taip pat juos gali gauti fiktyvias svetaines turintys nusikaltėliai, tad nesate tokie saugūs, kaip manote.

Naudokite savo banko programėlę

Jei sukčiai apsipirkdami naudoja jūsų kortelės duomenis, jūsų banko programėlė jus įspės. Atsisiųskite savo banko mobiliąją programėlę ir sekite išlaidas. Sukčiai dažnai pasisavina nedideles pinigų sumas per ilgesnį laikotarpį.

Naudokite slaptažodžių tvarkyklę ir VPN

Jūsų slaptažodžiai gali būti pavogti iš jūsų įrenginio, todėl saugokite juos slaptažodžių tvarkyklėje. Pavyzdžiui, jei jūsų įrenginys būtų užkrėstas šnipinėjimo programomis arba jame būtų įdiegta klavišų paspaudimus registruojanti priemonė, sukčiai galėtų pavogti jūsų slaptažodžius. Šifruotos slaptažodžių tvarkyklės, tokios kaip „NordPass“, užrakina jūsų slaptažodžius saugioje saugykloje, kurią galite pasiekti tik jūs. Tvarkyklės taip pat gali automatiškai užpildyti slaptažodžius internete, kad jums nereikėtų jų įsiminti.

VPN yra vienas veiksmingiausių įrankių, skirtų sumažinti jūsų pėdsaką internete ir užkirsti kelią jūsų duomenų nutekinimui. „NordVPN“ užšifruos jūsų veiklą internete, o jūsų duomenys bus privatūs ir saugūs. Naudodami papildomą funkciją „Threat Protection Pro™“, galite netgi išvengti kenkėjiškos programinės įrangos ir svetainių. „NordVPN“ programėlę galima naudoti nešiojamuosiuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose ir asmeniniuose kompiuteriuose.

Kibernetinis saugumas vienu spustelėjimu.

Būkite saugūs su vienu geriausių pasaulyje VPN