Ar jūsų kortelė yra nusikaltėlio skaitmeninėje piniginėje?
-
Diskusijų apie pavogtų mokėjimo kortelių pridėjimą prie mobiliųjų piniginių per metus padaugėjo beveik tris kartus.
-
Pavogtų kortelių kainų mediana siekia 10 JAV dolerių, tačiau kortelės, paruoštos naudoti mobiliosiose piniginėse, kainuoja gerokai daugiau.
-
Kai kortelės duomenys parduodami kartu su asmenine informacija, kaina gali išaugti daugiau nei dvigubai.
Apie tyrimą
Pavogtos mokėjimo kortelės vis dar yra dažniausiai tamsiajame internete parduodama prekių kategorija, tačiau už ką nusikaltėliai iš tiesų pasirengę mokėti? Kurios kortelės laikomos bevertėmis ir parduodamos dideliais kiekiais, o už kurias mokama gerokai daugiau?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, „NordVPN“ ir „NordLayer Intelligence by NordStellar“ tyrėjai išanalizavo populiarias pogrindžio prekyvietes ir išnagrinėjo kelerius metus apimančias nusikaltėlių diskusijas įsilaužėlių forumuose bei „Telegram“ kanaluose. Mūsų tyrimas atskleidžia, kaip keičiasi prekyba pavogtomis mokėjimo kortelėmis ir kokios jos raidos tendencijos.
Besikeičiančios sukčiavimo mokėjimo kortelėmis tendencijos
Naujausia „NordVPN“ ir „NordLayer Intelligence“ tyrėjų atlikta tamsiojo interneto prekyviečių analizė atskleidė, kad nusikaltėliai keičia savo įpročius. Palyginti su praėjusiais metais, diskusijų tamsiojo interneto forumuose ir „Telegram“ kanaluose apie pavogtų mokėjimo kortelių duomenų įkėlimą į mobiliąsias pinigines padaugėjo beveik tris kartus.
Ir tai nėra vien tušti žodžiai. Vis dažniau skelbimuose siūlomos kortelės, paruoštos naudoti mobiliosiose piniginėse, ir susijusios paslaugos, pvz., vienkartinių saugos kodų vagystes ar įrankius, skirtų telefono bekontakčio ryšio signalui perduoti. Tuo tarpu senesnės mokėjimo kortelės praranda didžiąją dalį savo vertės, nes bankų sukčiavimo prevencijos sistemos jas jau atpažįsta, o tradicinis kortelių magnetinių juostelių klonavimas yra labai neveiksmingas naudojant lustinių kortelių skaitytuvus.
Naujas taikinys – pavogtų kortelių naudojimas mobiliosiose piniginėse
Pridėjus kortelę prie „Apple Pay“ ar „Google Pay“ piniginės, dalis saugumo užtikrinimo atsakomybės iš banko sistemų perkeliama į naudotojo telefoną. Nusikaltėliai gali tuo pasinaudoti atlikdami kelis paprastus veiksmus:
01
Nusikaltėlis bando į savo „Apple Pay“ arba „Google Pay“ piniginę pridėti tamsiajame internete įsigytą kortelę.
02
Bankas bando patikrinti kortelės turėtojo tapatybę, paprastai išsiųsdamas vienkartinį kodą.
03
Nusikaltėlis apeina šį patvirtinimo procesą, pvz., pasitelkdamas anksčiau įdiegtą kenkėjišką programą arba taikydamas sukčiavimo metodus.
04
Kai kortelė yra pridėta prie piniginės, nusikaltėlis skuba iš jos išpešti kuo daugiau naudos: atsiskaito bekontakčiu būdu, perka dovanų korteles arba išsigrynina pinigus.
Pasak nusikaltėlių diskusijų dalyvių, 60–70 % viešai prieinamų kortelių gali būti laikinai atmestos arba užblokuotos per 15–90 minučių nuo pirmojo panaudojimo. Tačiau, pasak nusikaltėlių, tai „lengviausias būdas išsigryninti pinigus 2026-ais metais. Nereikia rūpintis 3DS patvirtinimu… Pridėjus kortelę prie „Google Pay“ ar „Apple Pay“, galima išleisti visą joje esantį likutį.“
Ko ieško įsilaužėliai?
Išanalizavus tamsiojo interneto prekyvietėse surinktus duomenis, tampa aišku, kad nusikaltėliai vis labiau vertina patogumą, o ne vien kiekybę. Brangiausiuose pasiūlymuose nebūtinai siūloma daugiausia kortelių ar didžiausius banko sąskaitų likučius turinčių kortelių – veikiau reklamuojamos kortelės, kurios „tiesiog veikia“.
Tamsiojo interneto pardavėjai savo prekes skirsto pagal tikimybę, kad korteles pavyks aktyvuoti, pavyzdžiui, terminu „fish-grade“ apibūdinamos kortelės, kurių aktyvavimo tikimybė siekia 30–60 %, o „standard-grade“ – kortelės, kurias beveik neabejotinai pavyks aktyvuoti. Ironiška, bet pardavėjams, regis, rūpi ir klientų pasitenkinimas – apie 80 % tirtų pardavėjų siūlė tam tikrą pinigų grąžinimo arba neveikiančių kortelių pakeitimo garantiją.
Šiose tamsiojo interneto ekrano kopijose dalis informacijos paslėpta, o pačios kopijos pateikiamos tik švietimo tikslais.
Kas lemia mokėjimo kortelės kainą?
Atrodo, kad pavogtų mokėjimo kortelių rinkai galioja tie patys dėsningumai kaip ir įprastų prekių rinkai. Stebėtose tamsiojo interneto prekyvietėse pavogtų kortelių kainų mediana siekė 10 JAV dolerių.
Kortelės galiojimas
Kortelių, skelbimuose apibūdinamų kaip „labai aukštos kokybės“, kainų mediana siekia 22 JAV dolerius – tai tikriausiai lemia nusikaltėlių įsitikinimas, kad jos turi didžiausią tikimybę veikti. Paprastai kortelės, kurios paruoštos naudoti mobiliosiose piniginėse, parduodamos už 3–5 % susietoje sąskaitoje likusios sumos. O senesnes korteles, kurios tikriausiai jau užblokuotos, galima parduoti dideliais kiekiais už maždaug 2 JAV dolerius.
Regionas ir pasiūla
Mokėjimo kortelių kainos labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Daugiau nei 70 % visų tyrime analizuotų skelbimų buvo iš Jungtinės Amerikos Valstijų, todėl tarp pardavėjų susidarė didelė konkurencija ir įprastos kainos išliko palyginti nedidelės (apie 10–12 JAV dolerių). Kortelės iš kitų turtingesnių regionų skelbimuose pasitaikė rečiau ir kainavo brangiau, o kortelės iš Afrikos buvo parduodamos už ypač mažas kainas.
Pridėti asmens duomenys
Asmens duomenys yra vertingi – mūsų tyrėjai nustatė, kad mokėjimo kortelės, parduodamos kartu su asmens duomenimis, kainuoja brangiau nei tos, kurios siūlomos be jų.
Pavyzdžiui, didžiausioje analizuotoje prekyvietėje viena kortelė kartu su jos turėtojo asmens kodu ir gimimo data buvo siūloma už 18,15 JAV dolerio, o kortelių be šios informacijos kainos mediana siekė 11,70 JAV dolerio. Kita kortelė, prie kurios buvo pridėta dar daugiau asmens tapatybės duomenų, buvo parduodama už 23 JAV dolerius.
Zombių duomenys: antrasis nebegaliojančių kortelių gyvenimas
Užblokuotos (arba nebegaliojančios) kortelės nebūtinai dingsta iš nusikaltėlių prekyviečių. Net jei jų nebegalima naudoti sukčiavimui per mobiliąsias pinigines ar atsiskaitant internetu, su tokiomis kortelėmis gali būti pateikiama vertingos asmeninės informacijos, kurią galima panaudoti sukčiaujant, pvz., išviliojant duomenis ar apsimetant kitu asmeniu.
Mūsų tyrimas parodė, kad „dead fullz“ (netinkamos naudoti kortelės, parduodamos kartu su nepakeistais asmens tapatybės duomenimis) buvo parduodamos už maždaug 1 JAV dolerį už rinkinį. Kad geriau suprastume asmens duomenų vertę, galime palyginti „dead fullz“ su senesnėmis, jau tikriausiai užblokuotomis kortelėmis, kurios parduodamos dideliais kiekiais maždaug po 2 JAV dolerius už visą partiją.
Metodika
Šiame pranešime pateikiami dviejų tyrimų rezultatai: mokėjimo kortelių skelbimų iš devynių tamsiojo interneto prekyviečių analizė ir diskusijų, vykusių nusikaltėlių forumuose bei „Telegram“ kanaluose, apžvalga.
Dirbkite, naršykite ir apsipirkite internete saugiau su „NordVPN“
Pasinaudokite pažangiomis „NordVPN“ saugumo funkcijomis ir apsaugokite savo mokėjimo informaciją bei asmens duomenis nuo įsilaužėlių.