Tinklo saugumas

Tinklo saugumas yra ypatingai svarbus kibernetinio saugumo komponentas bei pirmoji tinklo apsaugos nuo kibernetinių atakų linija. Nesiimant tinkamų saugumo priemonių, tinklams gresia daugiau kibernetinių grėsmių (pvz., neteisėta prieiga ir „DDoS“ atakos). Naudodamos skirtingas tinklų saugumo priemones, organizacijos gali veiksmingai išvengti tokių grėsmių, jas nustatyti ir su jomis susitvarkyti.

Nors tinklo saugumas aktualiausias įmonėms, kurios turi didelius ir sudėtingus kompiuterių tinklus, daugelį įrankių ir technikų galima naudoti ir apsaugant namų tinklą.

Tinklo saugumo sistemose naudojamos įvairios saugumo priemonės kibernetiniams nusikaltėliams sustabdyti ir išvengti neleistinos prieigos, konfidencialių duomenų vagystės, veikimo sutrikdymo, finansinių nuostolių ar žalos reputacijai. Šios priemonės dažnai apima specialios aparatinės ir programinės įrangos naudojimą.

Organizacijų saugumą užtikrinančios komandos nusprendžia, kokias strategijas, politikas ir procedūras naudos įmonė tinklui apsaugoti. Įgyvendinus tokias strategijas, įmonės tinklas atitinka saugumo standartus ir reglamentus. Vos nustačius tinklo saugumo rekomendacijas, visi tinklo naudotojai turi jų laikytis.

Užkardos blokuoja neįgaliotus naudotojus ar įrenginius, kurie bando prisijungti prie tinklo. Užkardos gali būti tiek paprastų paketų filtrai, tiek moderniausia programinė įranga su sudėtingu DI.

Įsibrovimų nustatymo sistema (IDS) nuolat stebi tinklo veiklą, ar jame nevyksta kas nors neįprasto. IDS dažnai derinama su įsibrovimų prevencijos sistemomis (IPS), kad būtų automatiškai reaguojama į pažeidimus.

Suskaidydamos tinklą į mažesnius tinklo segmentus, įmonės gali sustiprinti tinklo saugumą ir sumažinti galimų pažeidimų poveikį. Izoliuoti skirtingas tinklo dalis būtina siekiant sumažinti grėsmių plitimą.

Virtualus privatus tinklas (VPN) nukreipia naudotojo duomenų srautą internete per saugų serverį. Taip suteikiama saugi prieiga prie vidinių išteklių ir neleidžiama pašaliniams perimti konfidencialių duomenų.

Belaidžio ryšio saugumas padeda apsaugoti tinklo belaidžio ryšio sistemas (pvz., LAN) nuo neleistinos prieigos ir duomenų pažeidimų. Siekiant išvengti atakų, gali būti naudojamos tam skirtos priemonės, pvz., šifravimas, prieigos kontrolė ir stebėjimo mechanizmai.

Tinklo prieigos kontrolė (NAC) suteikia naudotojui prieigos teises ir neleidžia prie tinklo prijungti neapsaugotų įrenginių. Pritaikius saugumo reikalavimus, NAC padeda užtikrinti, kad tik juos atitinkantys naudotojai ir įrenginiai taptų tinklo dalimi, bei padeda apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių.

Neįveikiami autentifikavimo būdai yra ypatingai svarbus tinklo saugumo komponentas. Autentifikavimo mechanizmai, pvz., sudėtingų slaptažodžių ir biometrinių duomenų (pvz., „Face ID“ arba piršto atspaudo) naudojimas padeda įmonėms užtikrinti, kad prie tinklo prisijungtų tik tam teisę turintys naudotojai.

Vienkartinis prisijungimas padeda naudotojams prisijungti prie kelių programėlių ir paslaugų naudojant vieną prisijungimo duomenų rinkinį. Įmonės gali naudoti SSO autentifikavimo duomenims persiųsti, tuo pačiu nepakenkdamos savo tinklų ir išteklių saugumui.

Naudojant kelių veiksnių tapatumo nustatymą (MFA), naudotojai turi atlikti papildomų veiksmų, kad tinklui patvirtintų savo tapatybę. MFA ir sudėtingi naudotojų slaptažodžiai gali sustabdyti piktavalius asmenis, kad šie nesukeltų chaoso.

Nulinio pasitikėjimo prieiga prie tinklo yra saugumo metodas, padedantis iki minimumo sumažinti duomenų pažeidimo pavojų. Naudodamos ZTNA, organizacijos naudotojams suteikia prieigą tik prie įrankių ir duomenų, kurių jiems būtinai reikia, bei dažnai prašo patvirtinimų.

Antivirusinė programinė įranga ir kiti apsaugos nuo kenkėjiškų programų įrankiai padeda išvengti virusų ir kenkėjiškų programų plitimo tinkle. Nuo kenkėjiškų programų apsaugančios programėlės nustato užkratus ir karantinuoja failus iki sprendimo priėmimo.

Prieglobos pagrindu veikiančios užkardos paprastai yra diegiamos atskiruose įrenginiuose. Jos kontroliuoja į tinklą įeinantį ir iš jo išeinantį duomenų srautą, kad apsaugotų įrenginius nuo kenkėjiškų veiklų.

Galinio įrenginio nustatymas ir reagavimas apima nuolatinį konkretaus įrenginio veiklos stebėjimą, siekiant nustatyti grėsmes. EDR gali apimti atskiruose įrenginiuose naudojamą specialią programinę įrangą, skirtą duomenims realiu laiku rinkti ir analizuoti.

Šifravimas yra būtinas tinklo saugumo komponentas. Užšifruodamos iš atskirų įrenginių ir į juos keliaujančius duomenis, įmonės gali apsaugoti konfidencialią informaciją nuo neįgaliotų naudotojų.

Programėlių naudojimo kontrolė naudojama siekiant kontroliuoti, kaip žmonės naudoja programinės įrangos programėles tinkle. Organizacijos gali įvesti konkrečias strategijas, kuriose būtų nurodoma, kurios programėlės gali veikti ir kokius veiksmus jose galima atlikti.

Elektroninio pašto saugumas apima priemones, strategijas ir programinę įrangą, kuriomis apsaugomos įmonės el. pašto paslaugos. Tai gali apimti brukalų filtravimą, šifravimą ir neįveikiamo autentifikavimo protokolus, siekiant išvengti dažnai pasitaikančių grėsmių el. pašto paslaugoms (pvz., duomenų viliojimo).

Interneto saugumo priemonės apima darbuotojų galimybės patekti į nesaugias svetaines ribojimą (pvz., URL filtravimą) ir internetinių programėlių užkardų naudojimą, siekiant apsaugoti išteklius internete. Tai yra svarbi tinklo saugumo dalis kiekvienai organizacijai.

Pramoninis tinklas yra didelio masto komunikavimo sistema, naudojama tokiose vietose kaip gamyklos. Paprastai tokie tinklai yra prastai apsaugoti nuo atakų. Organizacijos gali naudoti įvairius saugumo įrankius (nuo šifravimo iki akylo stebėjimo), kad apsisaugotų nuo įsibrovimo.

Mobiliojo ryšio tinklo saugumas (arba išmaniųjų telefonų saugumas) apima nešiojamųjų įrenginių apsaugą nuo kibernetinių grėsmių. Įmonės gali naudoti tokias priemones kaip mobiliųjų įrenginių valdymą (MDM), nuotolinio informacijos sunaikinimo funkcijas ir šifravimą, kad apsaugotų išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius.

Naudojant debesies saugumo priemones, dėmesys telkiamas į debesyje laikomų duomenų, programėlių ir sistemų apsaugą. Kad su debesimi veikiantys tinklai būtų saugūs, įmonės gali naudoti įvairius saugumo įrankius ir technologijas — nuo šifravimo iki infiltracijos testavimo.